Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius interviu DELFI sako, jog vasarą ir inspektoriams padaugėja darbų – vyksta daug masinių renginių, todėl reikia užtikrinti, kad per karščius būtų teikiamas kokybiškas maistas.

-Ar vasarą verslas sulaukia daugiausiai patikrinimų?

-Vasarą yra labai daug masinių renginių ir mes su verslu dirbame iš anksto, pavyzdžiui, liepą vyks Dainų šventė, kurioje susirinks apie 20 tūkst. vaikų. Aišku, mūsų darbas yra ne tik tikrinti įmones, bet jau būti su jomis padirbėjus prieš šventę, todėl ir prašome ministerijų, organizuojančių tokias šventes, mus iš anksto informuoti. Šį kartą Kultūros ministerija mūsų neinformavo ir apie Dainų šventės maitinimo įstaigas sužinojome ir įmones patikrinome patys. Pasirodo, vaikai bus maitinami tiesiog aikštėse, parke, tad mums svarbu užtikrinti ne tik maisto kokybę, bet ir tai, kad jis būtų tinkamai tiekiamas.

-Tarnyba iš anksto patikrina, kokia masiniams renginiams maistą tieksiančioje įmonėje tvarka?

-Taip, išsiaiškiname ir kokios įmonės maitins, ir kokia jose tvarka. O įstaigos, kurios organizuoja masinius renginius, privalo mus informuoti.

-Jei paaiškėtų, kad viešąjį maitinimą renginio metu organizuos įmonė, kuri yra patekusi į didesnės rizikos grupę, kas tuomet būtų daroma?

-Jeigu tokia įmonė būtų rizikos grupėje, mes sustiprintume jos kontrolę, tačiau, atvirai kalbant, tokios įmonės Lietuvoje nelabai patenka tarp maitinimo paslaugų tiekėjų per masinius renginius. Maistą tiekia patikrintos įmonės. Pavyzdžiui, Europos krepšinio čempionatas vyko labai sklandžiai, nes prieš tai buvo padirbėta, dabar turėsime Pasaulio jaunimo irklavimo čempionatą Trakuose ir ten maitinsiančias įmones mes jau patikrinome. Natūralu, jog kai padaugėja renginių, švenčių, išauga ir rizikų.

-Ką patartumėte gyventojams, kad karštuoju metų laikotarpiu jie neapsinuodytų?

Jonas Milius
-Pirmiausia svarbus šaldymas - kad maisto produktai būtų laikomi jiems tinkamoje temperatūroje. Man teko būti kai kuriose Viduržemio jūros šalyse ir ten prekybininkai produktus apdeda ledais, kad mėsa ar jūros gėrybės negestų nešant į namus, būtų išlaikomi temperatūros režimai. Antras dalykas - patariama nemaišyti pagamintų produktų su termiškai neapdorotais ir, be abejo, laikytis asmens higienos, dažnai plautis rankas. O maitinimo įstaigas vartotojas gali rinktis įvairias, nors saugu gal ir visose kavinėse, bet kartu turi būti dar ir skanu.

-Maisto ir veterinarijos tarnyba sulaukia daug skundų ir iš piliečių, tačiau ne visi pasitvirtina. Ar yra prekės ženklų, kurie skundžiami dažniau nei kiti?

-Iš tiesų, susidūrėme su daug ir pakankamai keistų skundų dėl „Borjomi“ mineralinio vandens. Pavyzdžiui, kad vanduo imamas ne iš to gręžinio, kuris nurodytas etiketėje, jis neatitinka druskingumo ir taip toliau. Mes išnagrinėjome skundus kelis kartus, jie nepasitvirtino, bet mes negalime vėl to paties tyrimo daryti, nors skundų gauname, - juk leidžiami pinigai. Be to, ne tik Lietuvoje šiuo mineraliniu vandeniu yra prekiaujama, juk jis platinamas ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Galima sakyti, kad mes jau pažįstame tuos žmones, kurie kreipiasi kelintą kartą su nepagrįstais skundais - atpažįstame ir iš vardų, pavardžių, yra žmogus, kuris prie tarnybos ateina su plakatais, bet turbūt kiekviena institucija su panašiomis situacijomis susiduria. Bet nuolat ir nepagrįstai skundžiančių yra mažai - apie 0,5 proc. visų besikreipiančiųjų su skundais.

-O be „Borjomi“, gal nuo nepagrįstų skundų nukenčia ir kiti prekių ženklai?

-Na, vienu metu buvo skundžiami Prancūzų „Danone“ produktai, kadangi ant jų buvo deklaruoti sveikatingumo ženklai, o Lietuvoje įmonėms to daryti nebuvo leista ir jos tokiu sprendimu buvo nepatenkintos. Tačiau tuo metu užsienyje vyko teismo procesai, buvo laukiama tyrimų rezultatų ir mes taip pat laukėme išvadų. Turbūt tai būtų žymesni atvejai.

-Parduotuvėse tenka matyti įvairių rinkodaros sprendimų, pavyzdžiui, „Vyrų duona“ ant kurios pakuotės parašyta, kad ji sukurta vyrams ir jų sveikatai. Ar tokie teiginiai yra draudžiami?

-Negalima reklamuoti gaminių, kad jie padeda sveikatai, jei tai yra neįrodyta. Tokie teiginiai yra draudžiami, tačiau, jeigu bus įrodyta moksliniais tyrimais, tada – prašau. Kitu atveju tai yra reklamos pažeidimas ir reikia pakeisti ženklinimą. Su šios duonos gamintojais buvome susitikę ir nuspręsta, kad gamintojas turės pakeisti ženklinimą.

-Verslininkai dažnai skundžiasi, kad Maisto ir veterinarijos tarnyba paskelbia duomenis, jog vienas ar kitas produktas yra netinkamas, o vėliau kitose laboratorijose gaminiai „išteisinami“. Ką jūs galėtumėte verslininkams atsakyti?

-Mes esame įgalioję vieną laboratoriją atlikti tyrimus – kiekviena Europos valstybė yra įgaliojusi tik vieną brangiai kainuojančią, turinčią itin gerą techniką ir kokybės sistemą laboratoriją, atlikti tyrimus. O savikontrolei verslas gali vežti savo produkciją į bet kurią laboratoriją, mes neverčiame naudotis mūsų įgaliotos laboratorijos paslaugomis. Tačiau, mūsų laboratorija turi akreditacijas ir tyrimai, kurių rezultatai būna teigiami ir nepalankūs gaminiui, yra atliekami po kelis kartus, kol paskelbiami rezultatai. Aš 110 proc. garantuoju, kad jei tyrimo rezultatai yra teigiami, jie iš tiesų yra teigiami. Mes turėjome daug teismų ir visą laiką saugome tą mėginį, kurį tyrėme – tam turime mėginių banką. Jeigu reikia ir teismas įgalioja jį nusiųsti į kitą laboratoriją, visada pasitvirtina mūsų laboratorijos duomenys. Nebuvo taip, kad nepasitvirtintų. Ir visi teismai, kuriuos mes turėjome, visus mes laimėjome. Nė karto nebuvo taip, kad mes neįrodėme.

-Kaip tada vertinti verslo atstovų pasipiktinimą?

-Tai yra rinkodaros priemonė, kai kartais nesąžiningu būdu norima kažką padaryti, ieškoma kažkokių priežasčių.

-Vienas iš pavyzdžių, kai verslas ginčijo tarnybos paskelbtus duomenis, buvo „Smetoniškos“ giros atvejis. Ar ginčas yra baigtas?

-Kiek pamenu „Smetoniškos“ giros atvejį, ji buvo išvežta ištirti į Latvijos, Vokietijos, Estijos laboratorijas ir mūsų tyrimai pasitvirtino. O teismai vyksta iki šiol.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (12)