Ši ekonomikos mokslų daktarė šiuo metu yra kelių Danijos bendrovių valdybos narė ir Europos patentų biuro organizuojamo Europos išradėjo apdovanojimo (angl. - European Inventor Award) viena iš žiuri narių.
- Kaip jūs vertinate Baltijos šalių rinkas Europos Sąjungos kontekste?
- Mano nuomone, Baltijos šalys per pastaruosius metus vystėsi labai sparčiai. Iš didelių Europos bendrovių perspektyvos, tai yra labai įdomios nors ir nedidelės rinkos, kurių vartotojai domisi visoje Europoje vartojamais produktais. Aš manau, kad Baltijos valstybių gyventojai yra labai panašūs į Skandinavijos šalių vartotojus daugeliu aspektų: valstybėse yra palyginti nedaug gyventojų, vartotojai tiksliai žino, ko jie nori ir yra labai kritiški produkto kokybės atžvilgiu bei bendrovių, veikiančių toje rinkoje, etikai. Manau įmonėms Skandinavijoje ir Baltijos šalyse keliamos analogiškos vertybės.
- Kaip keitėsi Baltijos šalių vartotojų poreikiai?
- Per kelerius pirmuosius metus, kai Baltijos šalys tik prisijungė prie Europos šeimos, buvo galima pastebėti, jog susidomėjimas amerikietišku gyvenimo būdu, į kurį taikosi „Coca-cola“, buvo milžiniškas, tikėtina, net didesnis nei Skandinavijoje. Ko gero, tam įtakos turėjo teigiama pokyčių atmosfera ir palankiai vertinami amerikietiški produktai. Manau, dabar Baltijos valstybės kur kas daugiau vartoja vietinės rinkos kuriamos produkcijos ir didžiuojasi vietinių bendrovių pajėgumais ir jų gaminiais.
- Kaip galėtumėte apibūdinti Baltijos šalių vartotojus?
- Iš JAV ir Europos bendrovių perspektyvos, kurios nori parduoti savo gaminius įvairiose pasaulio rinkose, Baltijos šalių vartotojai yra vertinami kaip pažangūs ir išprusę, juos norima sudominti. Vien tai, kad šių šalių rinkos nėra didelės, nereiškia, kad jos yra mažiau įdomios. Galbūt dėl to, kad aš esu skandinavė, manau, kad Baltijos šalių gyventojai savo mentalitetu yra artimi švedams ir danams, negalėčiau šio regiono pavadinti Rytų Europa, nors galbūt taip pasakytų amerikiečiai. Aš manau, kad šį regioną reikėtų vertinti kur kas kompleksiškiau.
- Kaip jūs vertinate verslo aplinką Baltijos šalyse?
- Manau, kad šios šalys labai stipriai nukentėjo nuo recesijos po spartaus ekonomikos vystymosi etapo, tačiau labai svarbu pabrėžti, kad šios šalys buvo pajėgios reaguoti ir panaudoti šią krizę kaip priemonę įgyvendinti būtinas reformas ir taip sustiprinti savo šalies ekonomiką. Vertinant įvykius Europos Sąjungos mastu, galima pamatyti ir tai, kad nors dabar mes daugiau dėmesio kreipiame į įvykius Pietų Europoje ir šiame regione esančių valstybių iššūkiams, esame pakankamai tikri, kad Baltijos šalių ekonomika yra sveika ir ketinama šią sveikatą puoselėti toliau.
- Lietuvos komandos nepateko į apdovanotųjų Europos išradėjų gretas, gal galėtumėte patarti, kas svarbiausia norint laimėti šį konkursą?
- Esu tikra, kad apdovanojimams nuominuotose komandose yra ir lietuvių kilmės išradėjų, nors, deja, kol kas Lietuvos atstovai dar nė karto nėra laimėję šio apdovanojimo, tačiau tikiu, kad ta diena ateis. Nematau priežasčių, kodėl Lietuvos išradėjai negalėtų laimėti šio konkurso labai artimoje ateityje, nes kandidatuojant svarbiausia suderinti savo tyrinėjimo gebėjimus su Europos patentų sistema ir išradimo pritaikomumu. O Lietuvoje yra visi reikalingi komponentai laimėti šiam apdovanojimui: patyrę mokslininkai, sparčiai besiplečianti rinka ir galimybė dirbti su Europos patentų sistema. Iš savybių, reikalingų mokslininkams, manau svarbiausia yra pasišventimas savo darbui, galimybė sukoncentruoti dėmesį, kantrybė, tikėjimas ir komandinis darbas.
- Už išradimus apdovanotos įmonės yra iš labai skirtingų sričių, pavyzdžiui, medicinos ar pramonės. Šios sritys atrodo nepalyginamos, kaip jūs išrenkate geriausius?
Išrinkti geriausius yra labai sunku, nes kiekvienoje kategorijoje yra įregistruojami šimtai įdomių patentų ir mums reikia išrinkti tris geriausius kiekvienoje kategorijoje, iš kurių renkami tų metų nugalėtojai, tad išrinkti laimėtoją yra dar sudėtingiau. Dažniausiai tenka vadovautis sveiku protu ir, ko gero, lengviau priimti sprendimą nebūnant technologijų ekspertu bei gebėti pažvelgti į išradimą iš platesnės perspektyvos. Svarbiausia, būnant žiuri nariu, prisiminti, kad būtina įvertinti išradimo poveikį vartotojui ir visuomenės gerbūviui, nes apdovanojimas nėra vien techninis, jis atkreipia dėmesį ir į išradimo panaudojimą. Tačiau tai nereiškia, kad apdovanojami tik didelių šalių išradėjai, pavyzdžiui, šiemet geriausiu išradimu pramonės srityje išrinkta Danijos bendrovė, o ši šalis pagal gyventojų kiekį yra artima Lietuvai.
Daugiau apie šių metų Europos išradėjų apdovanojimus.
