„Esu šio banko klientas gerus 4-erius metus ir niekad nesu turėjęs problemų. Pinigus gaunu iš Google kompanijos ir bankas puikiai žino, iš kur gaunami pinigai. Pinigus pasiimu kas mėnesį arba kas du, suma siekia tik apie 100 eurų. Įdomu, kaip su tokiomis sumomis galima plauti pinigus ir finansuoti teroristus? Iš Google kompanijos per „Western Union“ perlaidas gaunu nuolat jau 3-ejus metus ir niekad nebuvo jokių problemų“, - pasakojo D. Pacevičius.
Savo ruožtu „Swedbank“ teigia, kad vadovaujasi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu, tad jeigu kyla įtarimų apie galimai neteisėtai įgyjamas lėšas, nepriklausomai nuo gaunamų lėšų, bankas gali įvesti papildomų sąlygų klientui – jam su sąlygomis nesutikus, blokuojamos mokėjimo priemonės. Tiesa, bankas nepraneša, kad dėl įtarimų apie galimą kliento neteisėtą veiklą būtų kreipęsis į teisėsaugos institucijas.
„Šis konkretus klientas vengė bendradarbiauti su banku. Bankas gavo informacijos, kuri atkreipė dėmesį į klientą, todėl jo buvo paprašyta paaiškinti bei pateikti naujausią informaciją apie savo veiklą ir gaunamų lėšų kilmę, o klientas atsisakė. Dalykiniams santykiams nutraukti užtenka paties fakto, kad klientas atsisako arba vengia pateikti informaciją“, - DELFI sakė „Swedbank“ Korporatyvinių reikalų departamento Komunikacijos projektų vadovė Orinta Barkauskaitė.
Klientas: tapau vos ne nusikaltėliu
D. Pacevičius pasakoja, kad keliuose jo paties administruojamuose interneto skelbimų puslapiuose yra patalpinęs „Google“ reklamines nuorodas ir už tai iš šios kompanijos Airijos padalinio kas mėnesį gauna maždaug po 100 eurų. Jo pasakojimu, pinigus „Western Union“ perlaidomis jam siunčia „Google Ireland Ltd.“, o „Swedbank“ su „Western Union“ yra sudaręs atstovavimo sutartį grynųjų pinigų pervedimo paslaugoms Lietuvoje teikti.
„Google“ moka arba čekiu, arba „Western Union“ perlaidomis, arba greituoju čekiu, kuris ateina per savaitę, bet už jį reikia papildomai sumokėti. Aš galiu pasirinkti iš šių trijų variantų. Čekį pasiėmus man nepatogu, nes reikia laukti mėnesį, kol jį išgrynina ir dar bankui reikia sumokėti apie 20 Lt mokestį. Man patogiau pasinaudoti „Western Union“ perlaida: nueinu, gaunu pinigus per kelias minutes, už valiutos konvertavimą sumoku keletą litų ir viskas“, - teigė D. Pacevičius.
Pasak pašnekovo, pirmąją išmoką jis gavo 2009 m. balandžio 28 d. ir tai tęsėsi apie trejus metus, kol šių metų pradžioje atsiimant pinigus banko darbuotoja netikėtai prasitarė, jog jam, kaip klientui, taikomi apribojimai.
D. Pacevičius sako jokių apribojimų iš pradžių nepajutęs, bet vėliau jam buvo pranešta, kad bankas atsisako su juo sudaryti bet kokias naujas sutartis ar keisti jau sudarytas, o norėdamas atsiimti pinigų perlaidas jis turėtų kiekvieną kartą užpildyti Fizinio asmens deklaraciją bei pateikti įtikinamus paaiškinimus raštu dėl gaunamų lėšų kilmės, paaiškinti, kas jį sieja su lėšų siuntėju, už ką gaunami pinigai, pagal kokią sutartį bei pristatyti sutarties originalą.
Banko rašte nurodoma, kad jeigu sąlygos jo netenkina, jis gali pasinaudoti galimybe nutraukti su banku dalykinius santykius. Tame pačiame rašte buvo rašoma, jog „Swedbank“ turi žinių, kad per „Western Union“ pervedamos lėšos galimai yra įgyjamos neteisėtu būdų, o pats D. Pacevičius vengia nurodyti lėšų kilmę.
„Bankas mane pavertė nusikaltėliu, nes jeigu norėsiu pasiimti pinigus turėsiu jiems užpildyti krūvas dokumentų, panašiai kaip nusikaltėliai turi nuolat registruotis policijos įstaigose“, - piktinosi D. Pacevičius.
Jo teigimu, po kiek laiko nieko nepranešęs bankas užblokavo jo mokėjimo korteles bei prieigą prie elektroninės bankininkystės sistemos.
Argumentacija buvo panaši - „Swedbank“ vadovaujasi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu bei turi žinių, kad D. Pacevičius gali būti naudojamas kaip tarpininkas neteisėtai įgytoms lėšoms legalizuoti, o jo mokėjimo kortelė – neteisėtai gautų lėšų išgryninimui, siekiant nuslėpti tikrąją naudos gavėjo tapatybę. Bankas teigia, kad paprašius informacijos apie pirmąją operaciją, įvykdytą po mokėjimo paslaugų ribojimo, D. Pacevičius informacijos nesuteikė, tad kortelės blokavimas buvo būtina priemonė.
„Apie tokius kaltinimus man pranešiau prokuratūrai ir policijai, nes pagal įstatymus pats bankas turi pranešti teisėsaugai apie pinigų plovimą ir teroristų finansavimą. Pinigus iš Google kompanijos gaunu už reklamą, nes turiu skelbimų svetaines. Banke „Swedbank“ dabar esu nepageidaujamas klientas“, - nusivylimo neslėpė D. Pacevičius.
Banko atstovė: klientas vengė bendradarbiauti
„Swedbank“ Korporatyvinių reikalų departamento Komunikacijos projektų vadovė O. Barkauskaitė teigia, kad bankas nuolat privalo atlikti klientų piniginių operacijų ir sandorių stebėseną, be to, turi vykdyti netiesioginės ar netyčinės nusikalstamos veikos prevenciją – tai yra užkirsti kelią galimai nusikalstamoms veikoms. Todėl, anot jos, jeigu kyla įtarimų apie galimai nusikalstamą veiką, bankas turi teisę blokuoti mokėjimo kortelę ar imtis kitų priemonių.
Tiesa, paklausta, ar įtaręs apie kliento galimą nusikalstamą veiką bankas kreipėsi į teisėsaugos institucijas, „Swedbank“ atstovė aiškaus atsakymo nepateikė, tik pasakė, jog bankui ne visais atvejais būtina kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (FNTT).
„Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įstatymas bankui draudžia teikti bet kokią informaciją apie tai, ar bankas kam nors teikė informaciją apie šį klientą. Be to, bankui ne visais atvejais būtina pranešti FNTT, tai priklauso nuo banko turimos informacijos pobūdžio – kaip esame pabrėžę, bankas vykdo bet kokios neteisėtos veiklos prevenciją, o dalykiniams santykiams su klientu nutraukti užtenka kliento atsisakymo arba vengimo pateikti informaciją“, - sakė O. Barkauskaitė.
Pasak banko atstovės, D. Pacevičius vengė bendradarbiauti su banku ir nepateikė prašomų duomenų. O. Barkauskaitės teigimu, bendradarbiauti su banku yra kliento pareiga, savo ruožtu bankas turi teisę prašyti informacijos ar dokumentų, nes turi vadovautis pačia naujausia ir tikslia informacija.
„Šiuo konkrečiu atveju bankui vykdant pinigų plovimo prevenciją buvo gautos pagrįstos žinios, kad klientas gali būti naudojamas kaip tarpininkas neteisėtai įgytoms lėšoms legalizuoti, o jo turima mokėjimo priemonė gali būti panaudota neteisėtai gautoms lėšoms išgryninti siekiant nuslėpti tikrąją naudos gavėjo tapatybę. Kliento buvo prašoma atsakyti į banko pateiktus klausimus apie lėšų kilmę ir naudos gavėją, tačiau jis atsisakė“, - teigė O. Barkauskaitė.
Paklausta, ar tiesa, kad D. Pacevičiaus gaunamų pinigų sumos siekė apie 100 eurų per mėnesį, „Swedbank“ atstovė teigė negalinti suteikti informacijos apie kliento operacijas, bet, jos teigimu, lėšų dydis nėra svarbus faktorius: „Bet kuriuo atveju perlaidų dydis nėra reikšmingiausias faktas kalbant apie pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos vykdymą. Juk bendrąja prasme klientas gali būti naudojamas kaip tarpininkas neteisėtoms lėšoms legalizuoti, nuslepiant tikrąją naudos gavėjo tapatybę“.
Lietuvos bankas: klientas gali kreiptis į mus
Tiesa, į Lietuvos banką galima kreiptis per 3 mėnesius nuo to laiko, kai buvo gautas kliento netenkinantis banko atsakymas.
„Lietuvos banko priimtas sprendimas bus rekomendacinio pobūdžio, tai yra neprivalomas nei vartotojui, nei paslaugų teikėjui – jiems išliks teisė kreiptis į teismą. Kaip rodo praktika, dauguma rinkos dalyvių atsižvelgia į tokias rekomendacijas“, - teigė M. Milieška.
Tačiau, jo teigimu, Lietuvos bankas reikalauja iš komercinių bankų ir kredito unijų vadovautis principu – pažink savo klientą.
„Tai būtina dėl pinigų plovimo prevencijos reikalavimų įgyvendinimo. Bankai prieš teikdami paslaugas klientams ir vėliau privalo iš jų reikalauti ir gauti tam tikrą informaciją. Tokie reikalavimai nustatyti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme bei jį įgyvendinančiuose teisės aktuose. Atlikdamas bankų priežiūrą (ir per inspektavimus), Lietuvos bankas kontroliuoja, kaip tų reikalavimų laikomasi“, - aiškino M. Milieška.
