Nevyriausybinė organizacija "Transparency International", dažniau skelbianti pranešimus apie korupciją neturtingesnėse Afrikos ir Azijos šalyse, nurodė, kad nesugebėjimas užtikrinti korupcijos prevencijos, išaiškinti jos atvejų ir taikyti sankcijas yra vienas iš veiksnių, susijusių su Europos skolų krize.
Savo pirmojoje ataskaitoje apie Vakarų Europos regioną "Transparency International" dažnai mini šias keturias valstybes ir nurodo: "Šios Europos šalys, kurios pasirodo prasčiausiai pagal pasaulinius rodiklius, atspindinčius "korupcijos kontrolę", taip pat turi didžiausius (biudžeto) deficitus."
Šioje ataskaitoje pateikiami duomenys apie 25 tirtas valstybes - 23 iš 27 Europos Sąjungos (ES) šalių, išskyrus Austriją, Kiprą, Liuksemburgą ir Maltą, taip pat pat Norvegiją ir Šveicariją.
"Transparency International" nurodė jog 19 šalių niekaip nereguliuojamas lobizmas ir tik dešimtyje draudžiama anoniminė parama politinėms partijoms.
"Visoje Europoje daugelis institucijų, atsakingų už demokratiją ir įgalinančių šalį stabdyti korupciją, yra silpnesnės negu dažnai manoma", - sakė "Transparency International" vadovas Cobusas de Swardtas.
Organizacijos duomenimis, tik dvi šalys užtikrina tinkamą apsaugą asmenims, pranešantiems apie įtariamus korupcijos atvejus, o 17 valstybių neturi parlamento narių etikos kodeksų.
Be to, 20 valstybių esama kliūčių žmonėms, norintiems susipažinti su viešąja informacija, pažymėjo "Transparency International".
Tarp geriausiai apsaugotų šalių įvardijamos Danija, Norvegija ir Švedija, tačiau kai kuriose Centrinės ir Rytų Europos valstybės pastebėtas aiškus regresas kovoje su korupcija - ypač Čekijoje, Vengrijoje ir Slovakijoje - nuo jų įstojimo į ES.