Profesorė: po 5 metų turėtų nelikti individualių įmonių

Lietuvoje artimiausiu metu gali nebelikti bendrovių, kurių statusas – individuali įmonė, mano Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorė Žaneta Simanavičienė, kalbėjusi konferencijos „Verslo būklė Lietuvoje ir mokesčių sistemos tobulinimas“ metu.

Anot jos, statistika rodo, kad įmonių įsiregistruojama pakankamai daug, tačiau reikia įvertinti ir tai, kad sparčiai mažėja veikiančių įmonių.

„Ypatingai siūlau atkreipti dėmesį į individualias įmones. Individualių įmonių, kaip mokslininkai teigia, po penkerių metų iš viso, ko gero, Lietuvoje nebeliks, bet nebeliks ne dėl to, kad jų nereikia, bet dėl to, kad yra dviguba apmokestinimo našta, dideli verslo suvaržymai, reguliavimai ir individualioms įmonėms nebėra erdvės veikti verslo visuomenėje“, - sako Ž. Simanavičienė.

Pasak jos, smulkiajam verslui Lietuvoje nėra sudarytos palankios sąlygos, o verslininkas Lietuvoje tapatinamas su vagimi ir nusikaltėliu, nors jam tenka dirbti su labai sudėtinga mokestine sistema, korupcija ir verslo priežiūros institucijomis.

„Mažųjų bendrijų įstatymas, aš tikiuosi, bus priimtas ir, ko gero, tai bus akstinas tiesiog be to didelio įstatinio kapitalo, be atsakomybės visu turtu, pradėti savo verslą“, - mano Ž. Simanavičienė.

Planuojama, kad įtvirtinus naują ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens teisinę formą – mažąją bendriją, smulkieji verslininkai galės paprasčiau tvarkyti buhalteriją, sudaryti finansines ataskaitas ir kitus klausimus. Numatoma, kad mažosios bendrijos steigėjais ir nariais galės būti tik fiziniai asmenys.

Tikimasi, jog mažoji bendrija bus itin patraukli verslo forma todėl, kad šiai teisinei formai siūloma nenumatyti minimalaus kapitalo reikalavimo. Mažųjų bendrijų įstatymo projekte siūloma įtvirtinti galimybę gauti išmokas kaip avansu išmokamą pelną, o mažosios bendrijos pelną paskirstyti ne tik pasibaigus mažosios bendrijos finansiniams metams, bet ir už trumpesnį nei finansiniai metai laikotarpį.