Maisto produktų ir papildų gamintojai turi pusmetį nuo produktų etikečių, pakuočių bei iš reklamų pašalinti moksliškai neįrodytus teiginius apie produktų naudą sveikatai. Vartotojai reklamose ir etiketėse nebematys tvirtinimų, kad antioksidantai padeda nesenti, obuolių acto sidras padeda virškinimui, valo kūną bei šalina toksinus ar juodųjų serbentų sultys padeda šlapimo trakto veiklai gerinti ir dar daug kitų tvirtinimų.
Prie naujųjų reikalavimų maisto produktų gamintojai turės prisitaikyti iki šių metų gruodžio pradžios. Nuo tada bus draudžiama skelbti nepatvirtintus teiginius apie maisto produktų sveikumą. Už reikalavimų vykdymą šalyje atsakinga kiekviena Europos Sąjungos narė.
Maisto produktų ir papildų gamintojams teks gerai permąstyti savo marketingo koncepcijas ir sugalvoti, kaip išlaikyti turimą klientų skaičių skelbiant informaciją apie produktus be jų sveikumo savybių ar teks investuoti milžiniškas sumas pinigų moksliniams tyrimams, kurie Europos Komisiją įtikintų gaminių sveikumo savybėmis.
Leistinų teiginių apie maisto sveikumą sąrašas buvo sudarytas pastebėjus, kad vis daugiau maisto produktų gamintojų kaip marketingo įrankius pasinaudoja teiginius apie vitaminų, kalcio ar kitų mineralų kiekį produktuose, tačiau dažnai tokie tvirtinimai nebūna pagrįsti medicininiais įrodymais.
Uždrausti, bet nereiškia, kad neteisingi
Advokato padėjėjas Edvinas Meškys teigė, kad leistinų teiginių maisto produktams sąrašas yra sveikintinas, nes leis maisto pramonės atstovams pasitikrinti, ar jų naudojami teiginiai yra leidžiami. „Iki šiol pagrindinis kriterijus rašant bet kokią informaciją ant maisto produktų, įskaitant ir sveikatingumo teiginius, buvo neklaidinantis jos pobūdis – draudžiama skelbti neteisingą informaciją, kuri gali suklaidinti vartotoją dėl tariamų maisto savybių. Tačiau, ar informacija vartotoją klaidina, neretai priklausydavo nuo institucijos individualaus vertinimo“, - aiškino teisininkas.
Tačiau advokato padėjėjas negailėjo ir kritikos Europos Komisijos paskelbtam sąrašui, nes neva leistini 222 teiginiai yra labai abstraktūs, todėl svarstytina, ar tokia informacija tikrai užtikrins vartotojo interesus. „1600 teiginių buvo uždrausti tik todėl, kad jie neatitiko tam tikrų Europos institucijų vertinimo kriterijų, tačiau tai nereiškia, kad visi iš uždraustų teiginių klaidino vartotojus ar buvo klaidinantys. Tiesiog jie nėra patvirtinti išsamiais moksliniais tyrimais“, - svarstė pašnekovas.
Teisininkas tikina, kad maisto ženklinimas užtikrintų aukštą vartotojų apsaugos lygį, tačiau tuo pačiu nepagrįstai neribotų ūkinės veiklos laisvės bei skatintų tolesnes inovacijas maisto pramonėje.
„Iki šiol maisto gamintojai investuodavo į maisto kokybę, varžydavosi tarpusavyje dėl produktų maistingųjų savybių, tačiau akivaizdu, kad jeigu bus leidžiama pateikti tik ribotą informaciją, tai verslui bus nenaudinga tam tikrus maisto priedus pakeisti daug sveikesniais, nors dar iki galo mokslo ir nepatvirtintais. Juk apie tokių maisto produktų sudėtinių dalių naudą sveikatai nebus galima skelbti, todėl produktas neišsiskirs iš kitų“, - maisto produktų gamintojams advokatavo pašnekovas.
Teisininkas taip pat teigė, kad pusės metų terminas, duotas atsisakyti moksliškai nepagrįstų teiginių, yra per trumpas ir bus finansiškai skausmingas smulkioms ir vidutinėms įmonėms, kurios dar nespėjo atsigauti po ekonominės krizės.
Diskusija kilo visoje Europoje
Po Europos Komisijos sprendimo neleisti tam tikrų teiginių maisto produktų pakuotėse bei reklamose, kilo aršios diskusijos tarp maisto produktų gamintojams ir vartotojams atstovaujančių organizacijų ir asmenų.
Vieni baiminasi, kad šie reikalavimai gali paskatinti rinkoje atsirasti maisto produkcijos, kurių tobulinimui naudojamos pigios inovacijos – maisto gamintojai produktuose gali naudoti greitai sukurtus priedus ar nelogiškai pildyti gaminius tam tikromis medžiagomis, kad tik galėtų reklamoje paminėti leistinus teiginius.
Kiti sveikina Europos Komisiją sakydami, kad pagaliau vartotojai gaus teisingą informaciją, nebus apgaudinėjami, o maisto produktų gamintojai turės labiau pasistengti dėl vartotojo, kad jam įsiūlytų savo prekę.
Europos Komisijos sprendimo oponentai teigia, kad 222 leistinų teiginių sąrašas primena sovietizaciją, nes visi produktai turės vienodus, tik šiek tiek pakeistus užrašus apie juos.
Probiotikų naudos nepripažįsta
Ilgame draudžiamų teiginių apie maisto produktų sveikumą sąraše paminėta ir pobiotinio produkto „Actimel“ draudžiama toliau eskaluoti savybė – kovoti su blogomis bakterijomis skrandyje.
„Danone“ kompanijos, gaminančios „Activia“ ir „Actimel“ probiotinius produktus, ryšių su visuomene vadovė Baltijos šalims Renata Grikšelytė-Dantė teigia, kad Europos Komisija neatmetė probiotinių produktų teiginių. „Jie buvo atsiimti pačios bendrovės 2010 m. dėl neaiškios vertinimo procedūros bei vertinimo kriterijų. Svarbu pabrėžti ir tai, kad niekas nepaneigė 45 mokslinių tyrimų, atliktų su „Actimel“ ir „Activia“, - teigė pašnekovė.
„Danone“ kritikavo Europos Komisiją teigdama, kad kol kas jokios Europos institucijos iki šiol nesugebėjo patvirtinti nei vieno teiginio probiotikų kategorijai. „Jų laukė ne viena maisto ir jo papildų gamintoja Europoje. Dėl naujos bei komplikuotos vertinimo procedūros bei taikomų vertinimo kriterijų rinkos dalyviai vis dar nežinioje“, - savo atstovaujamus gamintojus gynė R. Griškelytė-Dantė.
Poveikį žmogui atskleidžiančių teiginių vengia
Viena iš maisto produkto savybių, kuriomis bus draudžiama vilioti klientą, paskelbtas teiginys, kad kava padeda išlikti budriam bei žvaliam. Tačiau kavą Lietuvoje platinančios įmonės „Amoka“ marketingo vadybininkė Agnė teigė, kad akcentuoti sveikumo savybių kavos pakuotėse ir reklamose vengiama.
„Nemanau, kad Europos Komisijos sprendimas mūsų įmonei turės kokią nors įtaką. Be to, draudžiamas formuluotes galima greitai pakeisti. Tačiau mes ir taip nelabai naudojame medicininių terminų ar išsireiškimų platindami kavą“, - kalbėjo pašnekovė.
Kaip teigė marketingo vadybininkė, ant pakuočių yra naudojami konkretūs teiginiai apie kavą, o ne šūkiai, skelbiantys, kaip jie gali paveikti žmogaus savijautą. „Reklaminiuose straipsniuose taip pat akcentuojamas pats produktas, o ne jo poveikis žmogui“, - kalbėjo įmonės atstovė.
Keletas produktų ir medicininių teiginių, kurių teks atsikratyti maisto produktų gamintojams:
Sojos baltymai – mažina cholesterolio kiekį
„Actimel“ – kovoja su blogosiomis bakterijomis skrandyje
Kalcio turinčios sultys – mažina dantų ėduonį
„Immunofortis“ - stiprina kūdikio imunitetą
Pieno produktai – gerina dantų būklę
„Kinder“ šokoladas – padeda augti
Juoda arbata iš Camellia sinensis – padeda sukoncentruoti dėmesį
Migdolai – sauja migdolų kasdien padeda išlaikyti sveiką kiekį cholesterolio kraujyje
Antioksidantai – padeda nesenti
Obuolių sidro actas – padeda virškinimui, valo kūną, šalina toksinus
Bananai – antioksidantų šaltinis
Juodųjų serbentų sultys – gerina šlapimo sistemą
Kofeinas – padeda deginti riebalus
Kava arabica – padeda išlikti budriems
Žuvų taukai/Omega 3 – padeda sąnariams
