Per pusmetį dėl medienos smulkintuvo-traktoriaus ir krautuvo remonto buvo sudarytos net 9 sutartys, šiems darbams įmonė atseikėjo apie 0,5 mln. litų. Dėl galimai apgaulingai vedamos įmonės buhalterinės apskaitos medžiaga perduota teisėsaugai, praneša Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI).
Patikrinimo metu nustatyta, kad medienos gamyba užsiimanti įmonė medienos smulkintuvą ir traktorių ėmėsi remontuoti praėjus vos keliems mėnesiams po jų įsigijimo ir po sėkmingos techninės apžiūros. Sudėtingos technikos kapitalinis remontas buvo patikėtas atitinkamo profesinio pasirengimo bei praktikos neturėjusiems asmenims, tarp jų ir vidurinės mokyklos nebaigusiam jaunuoliui. Remontas buvo atliekamas neturint tam reikalingos įrangos ir patalpų. Po poros mėnesių šiai technikai „sugedus“ antrąkart, ją remontuoti ėmėsi pats įmonės direktorius ir jo pavaldinys.
„Medienos smulkintuvo ir traktoriaus remonto darbai įmonei kainavo antra tiek, kiek už juos sumokėta perkant. Tuo tarpu teleskopinio krautuvo gedimų šalinimas įmonei atsiėjo beveik dešimteriopai brangiau, nei krautuvas buvo įvertintas. Įmonės buhalterinėje apskaitoje šios technikos remonto darbai priskirti veiklos sąnaudoms, mažinančioms apmokestinamąjį pelną“, - sakė Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorė Gražina Rimkienė.
Ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimų nuosavybei bei finansų sistemai atlieka FNTT Klaipėdos apskrities valdybos pareigūnai, tyrimui vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūra
Pasak G. Rimkienės, išaiškinama ir kitokių atvejų, kai siekdamos išvengti pelno mokesčio mokėjimo, įmonės sudaro tariamus tarpininkavimo paslaugų sandorius esą surasti prekių pirkėjus ir jų vežėjus, kai sandoriai sudaromi su ekonominės veiklos nevykdančiomis „priedangos“ įmonėmis. Neretai įmonės leidžiamiems atskaitymams priskiria sąnaudas, susijusias ne su įmonės apmokestinamąja veikla, o skirtas privatiems poreikiams tenkinti.
Tokių atvejų išaiškinta įmonėse, užsiimančiose prekybine, medienos ruošos, laivų remonto veikla. Nustatyta ir bendrovių, kurios, siekdamos išvengti mokesčių, faktiškai įmonėje dirbančius darbuotojus (statybininkus, medienos apdirbėjus, nekilnojamojo turto perleidimo tarpininkus, draudimo brokerius ir kt.) „paverčia“ individualią veiklą vykdančiais verslininkais, taip išvengdamos prievolių, susijusių su gyventojų pajamų ir kitų mokesčių mokėjimu.
