Medžio anglies gamintojai teigia, kad dažnas lietuvis vis dažniau vietoj malkų ryšulėlio mieliau renkasi medžio anglies maišelį. Tiesa, jos pardavimai labai sezoniški, pasak gamintojų, panašiai kaip ledų. Nors kitose šalyse anglis perkama ištisus metus. Anglies pasirinkimas prekybos centruose įvairus, skiriasi ir gamybos technologijos. Dažniausia Lietuvoje – pirolizė.
„Paimamas medžio gabalas, padalintas į keturias dalis, jų atitinkamas kiekis važiuoja į krosnis, jos uždaromos ir, veikiant aukštai temperatūrai, negaunant deguonies medis išskiria dujas ir suanglėja, ir taip gaunasi anglies gabalas“, – pasakoja UAB „Premium Fish“ pardavimų vadovė Ieva Majauskienė.
Tokia mediena, suanglėjusi be ugnies, daug kaitresnė ir ilgiau rusena. Gamintojai tvirtina siekiantys, kad vartotojui būtų kuo patogiau, todėl galima rasti taip supakuotos medžio anglies, kad šios net nereikia išpilti į kepsninę.
„Kuo pakuotė ergonomiškesnė, patrauklesnė, tuo geriau, net būna tokių, kad net nereikia degaus skysčio, tiesiog komplektuose eina priemonės, kad padegus pakuotę ir jai sudegus, įsidega ir aglis“, – sakė Medžio anglies gamintojų asociacijos prezidentas Šarūnas Nacevičius.
Gamintojai įspėja, kad pasitaiko ir nekokybiškos medžio anglies, kuri pagaminta naudojant ne pačią medieną, o jos gaminius.
„Jei anglis nekokybiška, tada degaus skysčio reikia pilti ir pilti, kad ji užsiliepsnotų. Ką reiškia skystis? Pati anglis ekologiška, kuo daugiau skysčio įpilame, tuo labiau turime ir [prastą] maisto kvapą, nes tas skystis cheminis, jis nėra labai geras dalykas“, – teigė Š. Nacevičius.
„Pirmiausia, jei jūs turite maišelį, jūs turite jį pačiupinėti, kad nebūtų daug smulkių gabaliukų, turi būti kumščio dydžio gabaliukas, kuris užtikrintų jums atitinkamą kaitrą“, – kalbėjo I. Majauskienė.
Medžio anglies gamintojai Lietuvoje skaičiuoja apie 10 įmonių, planuose – kelios naujos gamyklos. Tada tikimasi daugiau eksportuoti, o dabar beveik visa medžio anglis lieka Lietuvoje. Išvežama labai nedidelė dalis šalyje pagamintos medžio anglies.
