Tačiau norint sukurti inovaciją neužtenka patirti tą savotiškai romantišką „eureka“ momentą, ištinkantį žiūrint į chaotiškai pribraižytą lentą ar kokteilį, kurį baigiate išgerti kavinėje. Norėdami būti inovatyvus, privalote suprasti inovaciją ir dar ją įgyvendinti. Tad, kokie inovatoriai yra iš tikrųjų?
„Forbes“ tyrimas ir jo rezultatai
Prestižinis žurnalas „Forbes“ neseniai atliko tyrimą (parsisiųsti galima čia), kuriame identifikavo penkis galimus inovatorių tipus, t.y. vadovus, kurie gali paskatinti inovacijų kūrimą savo bendrovėse. Vieni yra verslesni, kiti labiau orientuoti į procesų kūrimą – tačiau visi vienodai svarbūs kuriant inovacijas.
Mąstytojams reikia kolegų, kurie imtų ir įgyvendintų jų idėjas. Idealistams reikia žmonių, mokančių dirbti su skaičiais, kad būtų galima įtilpti į ribotus išteklius per daug neprisisvajojant. Žodžiu, kiekvienas šių tipų turi savus pliusus, savus minusus.
Balansas tarp riziką mėgstančių ir atsargesnių darbuotojų bendrovėje yra būtinas. Kitu atveju bendrovė gali nukrypti į vieną iš kraštutinumų: imtis pernelyg daug naujų krypčių ir nesusitelkti; arba sustabarėti savo komforto zonoje ir nebeaugti.
Minėtame tyrime buvo apklausti 1,2 tūkst. įvairiuose sektoriuose ir įvairaus dydžio bendrovėse dirbantys Europos vadovai. Apklausius jų požiūrius, įsitikinimus, prioritetus ir elgseną, tyrimo organizatoriai identifikavo minėtus penkis inovatorių tipus (žr. iliustraciją žemiau).
Šis paskutinis faktorius – bendrovės kultūra – yra lemiamas, nuo kurio priklauso ar individai galės atskleisti savo inovatyvią prigimtį, ar ne. Didžiausias žinomas gyvūnas pasaulyje yra mėlynasis banginis, bet jis neišgyventų mažame prūde. Kitaip tariant, net ir patys galingiausi gyvūnai negali išgyventi, jei jiems nėra sukurta tinkama aplinka. Lygiai tas pats su jūsų darbuotojais.
Toliau skaitydami apie penkis inovatorių tipus, vienoje ar keliose grupėse imsite atpažinti save. Tačiau atminkite: nei vienas iš jų nėra blogas tipas. Jie visi vaidina svarbų vaidmenį tam tikruose inovacijų kūrimo etapuose: vieni generuoja idėjas, kiti „prastumia“ jas valdybai, treti įgyvendina. Svarbūs yra visi.
Įtakingi lyderiai (22 proc.)
Asmeninio žavesio nestokojantys šie žmonės yra tikri lyderiai. Tikslai, įtaka ir galimas atpildas juos labai motyvuoja. Šie vadovai mėgsta būti priekyje, inicijuoja naujus projektus ir skatina visus griebtis darbo.
Iš kitos pusės, šie vadovai yra truputį arogantiški ir nekantrūs dirbdami su komandos nariais. Dažnai linkę dirbti su strategija, daugiausia galima sutikti vidutinio stambumo versle, kur dirba 50-250 darbuotojų.
Eksperimentuotojai (16 proc.)
Atkaklūs ir smalsūs, dažnai savo idėjomis užkrečia aplinkinius. „Jie yra ten, kur liejasi energija ir entuziazmas“ – geriausiai šiuos vadovus apibūdinantis posakis. Iš prigimties perfekcionistai ir darboholikai, labai atsidavę darbui, todėl skiria jam daug laiko.
Mėgsta dalintis savo įžvalgomis su kolegomis. Būtent jie priverčia nepatogiai jaustis tuos, kurie idėjos aptarimo metu svajoja, kaip būtų gerai kuo greičiau grįžti namo ir pailsėti. Kadangi yra atkaklūs ir nebijo rizikuoti, šis tipas yra svarbiausias inovacijų procese.
Amžini studentai (24 proc.)
Ar pamenate tuos vaikius, kurie mokyklos klasėje visuomet sėdėjo priekyje, kurie visuomet keldavo ranką, kai mokytojas ko nors paklausdavo? Štai į ką pavirto šie mokinukai. Jie puikiai išmano visas sritis, pradedanti finansais ir baigiant rinkodara.
Nieko keisto, kad šis tipas yra dažniausias tarp vadovų. Tačiau kompetencijai nėra ribų, tad tokio tipo asmenybių galima rasti ir IT, finansų, rinkodaros bei kituose skyriuose. Jie yra verslo varomoji jėga, greitai mokosi ir mėgsta naujus iššūkius.
Kontroliuojantys vadovai (15 proc.)
Mažas polinkis į riziką, mėgsta aiškią struktūrą ir vengia dviprasmiškų bei neaiškių projektų. Šis vadovų tipas mėgsta dirbti individualiai, susikoncentruoti ties aiškiais tikslais, mėgsta, kai viskas aplink yra savose vietose. Yra labai praktiški ir analitiški.
Jie sudaro mažiausią vadovų dalį. Kadangi yra linkę į kraštutinumus, juos galima sutikti arba stambiuose versluose (daugiau nei 1 tūkst. darbuotojų), arba smulkiuose versluose (iki 10 darbuotojų). Paaiškinimas akivaizdus: polinkį į kontrolę turintys vadovai mėgsta biurokratiją (stambiuose versluose) ir mėgsta viską kontroliuoti patys (smulkiuose versluose). Pastaruosiuose jie dažnai būna ne tik vadovai, bet ir savininkai.
Realistiški vadovai (23 proc.)
Šių vadovų pagrindinė užduotis – visus nuleisti ant žemės, sugrąžinti į realybę. Kaip ir kontroliuojantys vadovai, jie nemėgsta chaotiškos aplinkos, mėgsta apgalvoti viską keliais žingsniais į priekį, yra konservatyvūs ir naudojasi patikrintais metodais.
Jeigu jų paprašytume pasirinkti poziciją, jie išliktų neutralūs. Tai nėra bloga pozicija, jie tiesiog mėgsta būti nešališki ir stebėti viską iš šalies. Juos taip pat galima aptikti įvairiose pozicijose, pvz., finansų vadovo, kad primintų kolegoms apie ribotą biudžetą.
