Net ir siūlymui minimalų mėnesinį atlyginimą nuo liepos pradžios didinti 50 litų (iki 850 litų) Vyriausybė pritarė nenoriai. Premjeras Andrius Kubilius Žinių radijui teigė, kad tokį didinimą visų pirma reikia sieti su ekonomikos atsigavimo, augimo prognozėmis.
„Pasiūlėme MMA didinti 50 litų, kai galvojome, kad ekonomika augs labai nuosekliai. 2011 metų antrasis pusmetis buvo tikrai sudėtingas. Šių metų 2,5–3 proc. ekonomikos augimo prognozės yra gerokai menkesnės, negu pernai ekonomika augo. Antra priežastis, kodėl mes manome, kad MMA didinimas turi būti nuosaikus, ta, jog tai turime sieti su verslo galimybėmis kurti naujas darbo vietas, su galimybėmis įdarbinti kuo daugiau žmonių“, – sakė A. Kubilius.
Premjero teigimu, MMA didinimas turi būti siejamas ir su darbo santykių lankstumo didinimu – kitaip sakant, nusileidus dėl minimalios algos didinimo, tikimasi išsiderėti nuolaidų dėl Darbo kodekso, kurio ir taip mažai paisoma, pataisų.
„Todėl ir Trišalėje taryboje yra svarstomi du klausimai – Darbo kodekso pataisos, kurios turėtų garantuoti darbo santykių lankstumą ir taip padėtų verslui drąsiau kurti daugiau darbo vietų. Aš tikiu, kad ir profesinės sąjungos supranta, jog ir joms tenka pareiga rūpintis, kaip padėti bedarbiams“, – kalbėjo A. Kubilius, nežinia kodėl profsąjungoms primetęs pareigą rūpintis ne dirbančiųjų, profesinių sąjungų narių, interesais, o visų piliečių gerove. ‘
Skaičiuoja tik išlaidas
Finansų ministerija skaičiuoja, kad MMA didinimas nuo dabar esančių 800 iki 850 litų neatskaičiavus mokesčių šaliai per metus atsieitų beveik 100 mln. litų, iki 900 litų – daugiau kaip 200 mln. litų.
Nurodoma, kad papildomų valstybės biudžeto lėšų būtų skirta valstybiniame sektoriuje dirbančiųjų atlyginimams ir kitoms išmokoms (dažniausiai asmenų draudimui valstybės lėšomis), susijusioms su MMA, tarkim, vienam iš tėvų, auginančiam vaiką iki 3 metų; dvasininkams ir vienuolyne dirbantiems vienuoliams; nemokamą antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų atlyginimams; būtinųjų karinių mokymų dalyvių socialinio draudimo įmokoms ir pan.
Tačiau nebuvo pateikta jokių skaičiavimų, kiek, pakėlus MMA, padidėtų valstybės pajamos. Juk, padidėjus minimaliai algai, didėtų ir pajamų mokesčio įplaukos, ir „Sodros“ įmokos. Be to, dalį pajamų būtų galima ištraukti iš šešėlio – tikėtina, kad žmogus algos gaus tiek pat (minimumas plius vokelis), tačiau didesnė jos dalis bus legalizuota vokelio „sąskaita“.
Beje, buvo pateikiamas gana keistas argumentas, kad padidinus MMA iki 900 litų kai kurių kultūros darbuotojų atlyginimas į rankas beveik nesiskirtų nuo minimalios algos ir tai esą liudija, jog reikia ne kelti kultūrininkų atlyginimus, o nedidinti minimalaus atlyginimo...
Šioje diskusijoje buvo ir daugiau paradoksalių momentų. Sakykim, neseniai Vyriausybė buvo subūrusi darbo grupę, kuri turėjo pateikti priemonių jaunimo nedarbui mažinti. Buvo siūloma jaunimui mokėti 600 litų minimalų mėnesinį atlyginimą, tačiau tuomet Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos pirmininkas Danas Arlauskas pareiškė, esą nenormalu, kai jaunam dar nieko nemokančiam darbuotojui reikia mokėti minimumą...
Konservatoriai oponuoja Premjerui
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija sveikina viešai paskelbtą profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų siekį susitarti dėl 900 litų MMA dydžio bei prasmingo darbo santykių tobulinimo ir prašo Vyriausybės paremti tokį susitarimą, pakeičiant ankstesnę poziciją dėl 850 litų MMA dydžio iki ne mažiau kaip 900 litų.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis spaudos konferencijoje pabrėžė, kad padidinti MMA 100, o ne 50 litų, kaip siūlo Vyriausybė, yra pakankamų finansinių galimybių. „Šiemet nepalanku atidėlioti sprendimus, kurie patinka daugumai šalies gyventojų. Kita vertus, jei profesinės sąjungos sutiktų su 50 litų padidinimu, tai jos būtų padariusios jau pernai“, – dėstė ekonomistas.
Pritaria net verslininkai
Lietuvos verslo konfederacija pritaria minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimui, tačiau ragina jį kelti daugiau nei 50 litų pereinamuoju laikotarpiu per kelerius ateinančius metus. Siekiant išvengti staigių pokyčių, Vyriausybė, konsultuodamasi su socialiniais partneriais, turėtų sudaryti laipsniško MMA didinimo planą.
„Minimalaus mėnesinio atlyginimo augimas, visų pirma, didintų skaidriai mokamo atlyginimo dalį ir mažintų šešėlinį verslą. Taip pat teigiamai atsilieptų vartojimui, nes minimalų atlygį gaunantys asmenys galėtų skirti daugiau lėšų asmeninėms išlaidoms ir taip papildomai prisidėtų prie vartojimo skatinimo šalies viduje“, – teigė Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas.
Pasak jo, praėję keleri metai buvo eksporto plėtros metai, tačiau 2011-aisiais rekordines apimtis pasiekęs eksportas priėjo augimo ribą, o ekonomikos varikliu tampa atsigaunantis vidaus vartojimas. Minimalų atlyginimą gaunantys asmenys vienareikšmiškai prisidės prie vidaus vartojimo skatinimo, nes mažai tikėtina, kad šios papildomos lėšos būtų išleistos užsienyje.
Žvelgiant į finansines ataskaitas matyti, kad daugelis verslo struktūrų jau subalansavo savo finansų srautus, o teigiami srautai grįžo į prieškrizinį 2007 metų lygį. Tad šiuo metu padėtis atrodo gana tvari ir leidžia verslui atsigręžti į sunkiai besiverčiančius žmones bei paskatinti greitesnį vidurinės klasės formavimąsi šalyje.