Atidarys Vaikų parką
„Siekiame Palangą padaryti dar patrauklesnę svečiams, todėl turime daug ambicingų planų ir kai kurie rezultatai bus matyti jau netrukus“, – apie siekius prakalbo kurorto meras Šarūnas Vaitkus.
Mieste jau birželį bus atidarytas Vaikų parkas. Jis mažuosius poilsiautojus vilios daugybe atrakcijų, pritaikytų įvairaus amžiaus vaikams.
Pasirūpinta ir parko infrastruktūra – įrengtas apšvietimas, suoliukai, bus galima naudotis belaidžiu internetu. Šalia atsiras mįslių takas ar pasakų personažų skulptūros.
„Dar vienas turistams itin svarbus objektas – Europos standartus atitinkantis kempingas. Jo statyba Nemirsetoje prasidės jau šią vasarą“, – netolimos ateities planus vardijo kurorto vadovas.
Prie pat jūros įsikursiančiame kempinge kitąmet turistai galės ne tik apsigyventi, bet ir gauti maitinimo, laisvalaikio organizavimo, aktyvaus poilsio paslaugų.
Kempingo teritorija bus suskirstyta į tris dalis: namelių ant ratų, palapinių ir poilsio namelių aikšteles. Pastarieji pasižymės tradicine XX a. pradžios etnografiniam regionui būdingomis šviesaus molio spalvos sienomis, šlaitiniais čerpių stogais.
Kempinge planuojama įrengti bendrojo naudojimo pastatą, kuriame bus priimami svečiai, bus dvi maisto gaminimo patalpos, 12 poilsio namelių, 58 vietos autopriekaboms ir karavanams, 59 vietos palapinėms.
Priešais bendrojo naudojimo pastatą numatyta aikštelė, kurioje turėtų vykti kultūriniai renginiai.
Statys sporto kompleksą
Šią vasarą bus restauruotas ir Palangos simboliu vadinamas Kurhauzas. Čia po restauracijos vėl atgims miesto kultūrinis gyvenimas.
„Jau kitąmet Palanga galės pasigirti turinti ir universalų sporto kompleksą, tinkamą įvairių sporto šakų varžyboms. Palangoje kasmet treniruojasi čempionatams besirengiantys geriausi šalies sportininkai. Taip pat ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė. Tad naujasis sporto kompleksas puikiai pasitarnaus ir profesionalams“, – apie gerinamą sporto infrastruktūrą pasakojo Š.Vaitkus.
Salėje su universalia danga bus galimybė atitverti dvi arba tris aikšteles tam skirtu tinklu ir pritaikyti skirtingiems žaidimams vienu metu.
Žiūrovų patogumui bus įrengtos išstumiamos tribūnos (1,5 tūkst. – 1,7 tūkst. vietų) ir pastatomos kėdės (500–800 vietų). Sporto komplekse tilps iki 2,5 tūkst. žiūrovų.
Poilsiautojams ne mažiau svarbus objektas – Vasaros koncertų salė. Ją rekonstruoti ir pritaikyti veikti visus metus planuojama jau kitąmet. Modernioje salėje bus galima rengti įvairių žanrų koncertus.
Planuose – jūros terapija
Neringoje taip pat ketinama įgyvendinti projektų, kurie turės įtakos kurortiniam gyvenimui.
„Dėl lankytojų dėmesio Neringa konkuruoja su viso pasaulio kurortais, todėl tam, kad galėtume sėkmingai varžytis, turime ieškoti galimybių, kurios skatintų turistus pas mus sugrįžti ne tik vasarą, bet ir kitais sezonais“, – aiškino Neringos meras Antanas Vinkus.
Todėl nuspręsta rekonstruoti Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ pastatą.
1969-aisiais statytą kino teatrą „Agila“ planuojama pritaikyti šiandienos poreikiams – įrengti 500 vietų universalią salę, skirtą koncertams, konferencijoms, teatro spektakliams bei kino seansams.
Pastate taip pat turėtų būti erdvės Turizmo informacijos centrui, jaunimo bendruomenės veiklai, parodoms, kavinei-skaityklai.
Kitas projektas, pagyvinsiantis gyvenimą Neringoje žiemos metu, – Nidos jūros terapijos centras, kuris yra numatytas ir rengiamuose Kuršių nerijos teritorijos planavimo dokumentuose.
Jis bus statomas vietoje nebaigtos statyti valgyklos greta Nidos centrinio paplūdimio. Tokiame centre turėtų būti nedideli karšo sūrymo, gėlo pašildyto vandens baseinai, kelios pirtelės.
Bus ir ekologinis kempingas
„Šiuo metu stengiamės pritraukti lėšų tarptautinio keleivinio Nidos uosto rekonstrukcijai bei uosto Juodkrantėje statybai, ieškome galimybių Neringos istorijos muziejaus Žvejo etnografinės sodybos tvarkybos darbams atlikti. Jau yra paruoštas sodybos tvarkybos investicinis projektas. Ieškome lėšų Kuršių buities ir verslo muziejaus ties Pervalka įrengimui“, – apie būsimus projektus pasakojo A.Vinkus.
Patvirtinus Kuršių nerijos teritorijos planavimo dokumentus, Pervalkoje turėtų atsirasti vaikų poilsio stovykla ir ekologinis kempingas.
Nidos centre, ant Kuršių marių kranto, turėtų iškilti keturių žvaigždučių viešbutis su konferencijų salėmis, parduotuvėlėmis, nedideliu SPA centru svečių poreikiams bei scena koncertams ant vandens.
Plėtrai – milijonai
Ūkio ministerijos duomenimis, pagal jos administruojamas ES struktūrinės paramos turizmui priemones daugiausia projektų ES lėšomis įgyvendinama Palangoje – 11 ir Druskininkuose – aštuoni.
Birštono ir Neringos savivaldybėse minėtų projektų yra gerokai mažiau – po tris.
Visiems šiems projektams įgyvendinti iš viso skirta 124,4 mln. litų. Daugiau nei pusė šios sumos atiteko Druskininkų savivaldybei – 69,5 mln. litų. Šis kurortas išsiskiria ir pritrauktomis privačiomis lėšomis turizmo projektams įgyvendinti. Jos siekia net 82,1 mln. litų.
„Didžiausią iniciatyvą šiuo metu rodo būtent Druskininkai. Šio kurorto valdžia turi aiškią turizmo plėtros viziją ir kryptingai jos siekia. Druskininkų savivaldybėje įgyvendinamais projektais kuriami ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniu lygmeniu konkurencingi objektai, kuriuose teikiamos kompleksinės paslaugos. Sėkmingą savivaldybės veiklą patvirtina išspręsta sezoniškumo problema – pernai turistų srautai Druskininkuose buvo tokie pat tiek žiemą, tiek vasarą“, – pabrėžė ūkio ministras Rimantas Žylius.
Ūkio ministerija administruoja 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos turizmui priemones, pagal kurias plėtojama aktyvaus poilsio, dalykinio, kultūrinio ir sveikatos turizmo infrastruktūra. Jai plėtoti per 2007–2013 metus bus skirta 867,3 mln. litų.
Komentarai
Irma Baltrušaitienė, Neringos verslo ir turizmo asociacijos prezidentė
Manyčiau, kad visi planuojami ar jau realius kontūrus įgaunantys objektai tikrai pasitarnaus Neringos kurortui, tačiau turi veikti sistema. Džiaugiuosi, jog savivaldybė priėmė sprendimą dalyvauti Nacionalinio konferencijų biuro steigime. Jei tai įvyks, jei bus dirbama rinkodaros srityje, kad į Lietuvos pajūrį važiuotų tiksliniai turistai, tai labai puikiai pasitarnaus Neringoje renovuoti ar naujai statomi objektai. Be jokios abejonės, Neringa yra išskirtinis kurortas, nes Kuršių nerija turi UNESCO statusą, gražius miškus, įspūdingą pajūrį ir pamarį, tačiau trūksta regyklų, kad turistas galėtų visa tai „vartoti“. Labai norėtųsi, kad prie dviračių takų būtų įrengtos poilsio aikštelės, sutvarkyta infrastruktūra. Šito nėra, o planams trukdoma. Turistams Neringoje reikia sukurti tokias sąlygas, kad jie galėtų taupiai, saikingai, nekenkdami gamtai ją „vartoti“. Tai būtų pati didžiausia perspektyva kurortui. Dėl šio tikslo ranka rankon turėtų dirbti Neringos savivaldybė, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Tačiau kol kas to nesimato.
Gintaras Sičiūnas, Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas
Mes, verslininkai, be abejonės, džiaugiamės visais įgyvendinamais projektais ir tikime, kad jie padės privilioti daugiau poilsiautojų. Palangoje trūksta įvairių atrakcijų. Vaikų žaidimų aikštelių niekada nebus per daug, Palangos gėdą Kurhauzą jau seniai reikėjo atstatyti, Vasaros koncertų salė taip pat jau turėjo būti renovuota, o ir sporto kompleksas labai reikalingas. Ko dar trūksta, kad būtų išspręsta sezoniškumo problema? Pirčių komplekso, baseinų. Tai nebūtinai turi būti vandens atrakcionų parkas. Pakaktų pastatyti šiek tiek didesnį nei poilsio namų ar viešbučio SPA centrą, į kurį galėtų patekti ne tik viešbučio klientai, bet ir palangiškiai bei turistai. Tokiame centre turėtų būti pirtys, baseinai, soliariumas, treniruoklių salė, atsipalaidavimo oazė. Aišku, dabar Palangoje yra SPA centrų, tačiau jie tarnauja tik viešbučių klientų interesams. Juk būgtų smagu žmogui iš Plungės ar Telšių atvažiuoti į Palangą, nueiti į tokį visuomeninį SPA centrą, paskui pasivaikščioti prie jūros, užkąsti kavinukėje ir važiuoti namo. Taip turistų turėtume ne tik vasarą. Sezoniškumo Palangoje neliks, kai bus kuo daugiau poilsiautojams patrauklių objektų.
