Bylą kovo mėnesį inicijavo Estijos ombudsmenas Indrekas Tederas, kuris iškėlė klausimų dėl to, ar Europos stabilumo mechanizmas (ESM) atitinka Estijos konstituciją.
Šio Europos fondo tikslas - apsaugoti euro zonos nares nuo būsimų problemų, jeigu kur nors kitur 17 eurą įsivedusių valstybių zonoje pasikartotų skolų krizė, panaši į apėmusią Graikiją.
ESM buvo sumanytas kaip nuolatinis fondas ir turi pradėti veikti liepos mėnesį. Vienus metus jis gali funkcionuoti greta laikino Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF).
"Jei Teismas antradienį nepriims sprendimo, sesija tęsis trečiadienį", - sakė Aukščiausiojo Teismo atstovė Eveli Kuklane (Eveli Kuklanė).
Nors Estijos vyriausybė Teismui pateiktame 42 puslapių dokumente tvirtai gina savo sprendimą prisijungti prie ESM, keli konstitucijos ekspertai mano, kad ESM pažeidžia Estijos konstituciją, be to, gali pažeisti svarbius pačios ES teisinius susitarimus.
"Remiame ... ombudsmeno nuomonę ir laikome, kad ESM susitarimas neatitinka konstitucijos", - sako Estijos Tartu universiteto Teisės departamento specialistai teismui pateiktoje savo nuomonėje.
Antradienį Teismas turi išklausyti ombudsmeną, kelis ekspertus ir teisininkus iš Estijos banko, Tartu universiteto, Talino universiteto, Talino technikos universiteto ir Estijos verslo mokyklos. Vyriausybės poziciją gina finansų, užsienio reikalų ir teisingumo ministrai.
Ombudsmenas I.Tederas teigia, kad ESM skubaus balsavimo procedūra "kelia pavojų parlamentinės demokratijos principui, parlamentinių prerogatyvų principui" ir parlamento autonomijai dėl valstybės finansų.
"Tokia sparti procedūra gali sukurti situaciją, kuri priverstų Estiją skirti lėšų neturint teisės daryti įtaką skirstymui ir finansinės pagalbos sąlygoms", - pridūrė jis.
Estija, turinti 1,3 mln. gyventojų, į euro zoną įstojo 2011 metų sausio 1 dieną.