Palanga sensta, Kretinga skursta, Neringos gyventojų prieaugis dirbtinis, o Klaipėdoje - didžiausi uždarbiai ir pensijos Vakarų Lietuvoje. Socialinius skirtumus gali sumažinti tik savivaldybių sujungimas.
Tokią Žemaitijos perspektyvą uostamiestyje dėstė "Swedbanko" Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė, uostamiesčio visuomenei pristačiusi namų ūkių finansinės situacijos savivaldybėse apžvalgą. Mintis sujungti ir stambinti savivaldybes nėra nauja.
Klaipėdos politikai nuolat priversti apie tai mąstyti, kai reikalai pasisuka apie teritorijų planavimą, naujus privažiuojamuosius kelius, pramonės plėtrą, į užmiestį išsikėlusių gyventojų susisiekimą su darbovietėmis ir socialinių paslaugų įstaigomis: darželiais, mokyklomis, ligoninėmis, prekybos centrais.
Ne vienus metus tęsiasi diskusijos ir dėl Palangos oro uosto paskirties bei priklausomybės. Netgi svarstyta, ar nevertėtų jam suteikti Klaipėdos pavadinimą.
"Kuo vyresni savivaldybės gyventojai, tuo labiau tikėtinas mažėjantis darbo jėgos konkurencingumas. Kita vertus, nedarbas traukėsi visur, o sparčiausiai - Klaipėdos apskrityje, pernai net 39 procentais", - sakė finansų ekspertė O.Bložienė. Jos teigimu, pagal vidutinį darbo užmokestį (VDU), kuris 2011 metais Klaipėdoje sudarė 1645 litus, uostamiestis nusileido tik Vilniui (1771 litas).
