Atsparūs, minkšti, spindintys
Nuo gilios senovės auksas laikomas prabangos ir galios simboliu. Apie jį sukurta daugiausia legendų, istorijų, patarlių ar liaudiškų posakių. Tai vienas brangiausių planetos metalų. Tačiau kai kalbame apie brangiuosius metalus, minime ne tik auksą.
Brangiaisiais metalais vadiname įvairių spalvų retuosius metalus, kurie yra labai vertinami ir brangūs. Žinomiausi iš jų – auksas, sidabras ir platina. Dėl savo ypatybių – atsparumo aplinkos poveikiui, minkštumo, blizgesio – šie brangieji metalai jau tūkstančius metų naudojami monetų, papuošalų, juvelyrinių dirbinių gamyboje.
Iš kur Žemėje atsirado šiandien brangiaisiais vadinami metalai? Kai kurie mokslininkai pateikia tokį atsakymą: šie metalai gali būti dangiškos kilmės, prieš milijardus metų atkeliavę iš kosmoso...
Brangiausia – platina
Prakalbus apie brangiuosius metalus, kiekvienam iškart šmėsteli mintis, jog kalbama apie auksą. Vis dėlto auksas – ne pats brangiausias iš trijų minėtų brangiųjų metalų. Už jį vertingesnė yra platina.
Istoriniai šaltiniai liudija, kad platinos istorija – ganėtinai įdomi ir kupina netikėtumų. Kai XVI a. viduryje ispanai Pietų Amerikoje pirmą kartą išvydo platiną, ši jiems pasirodė labai panaši į sidabrą (isp. plata), todėl pavadino ją platina („mažuoju sidabru“, „sidabrėliu“).
Ilgą laiką šio metalo niekaip nepavyko išlydyti, todėl ir pritaikyti jo niekas niekur negalėjo. Dėl šių priežasčių platina nebuvo vertinama ir kainavo dukart pigiau nei sidabras. Tačiau kai juvelyrai pagaliau pastebėjo, kad platina gerai lydosi su auksu, į auksinius dirbinius imta maišyti šio palyginti pigaus metalo. Suprasti, kuris dirbinys yra auksinis, o kuris – tik platinos ir aukso lydinys, buvo labai sunku. Todėl Ispanijos karalius uždraudė įvežti platiną, o visas atsargas įsakė nuskandinti jūroje. Šis įsakymas buvo atšauktas tik 1778 metais.
Tik XVIII a. viduryje chemikai išsiaiškino platinos ypatybes ir pripažino ją naujuoju elementu.
Platina gamtoje – reta. Šį metalą galima rasti beveik gryną smulkučių grūdelių pavidalu su nedidelėmis iridžio, osmio, paladžio, rutenio ir rodžio – tos pačios grupės metalų – priemaišomis. Taurieji platinos grupės metalai, skirtingai nuo aukso ar sidabro, randamo gabaliukais ir smulkesnių dalelių pavidalu, atsiranda perdirbus „laužą“. Iš pradžių platina ir penki jos taurieji „broliai“ egzistuoja vario ir nikelio rūdoje kaip intarpai. Išgavus iš rūdos varį, nikelį ir kobaltą, šlamas (perdirbimo produktas) dar kartą prisotinamas ir tik po to vežamas į gamyklą juodų miltelių (platinos grupės metalų koncentratas) pavidalu. Norint šiuos miltelius paversti tauriuoju metalu tenka atlikti apie 2 500 kruopščių operacijų.
Skelbiama, kad didžiausias platinos grynuolis, svėręs 9,6 kg, buvo rastas Rusijoje, Uralo kalnuose. Šio metalo taip pat randama Pietų Afrikoje, Pietų Amerikoje.
Maždaug iki XX a. vidurio didžioji dalis išgaunamos platinos buvo naudojama juvelyriniams dirbiniams. Šiuo metu platina dažniausiai naudojama techniniams tikslams. Iš platinos ir jos lydinių gaminami atsparūs korozijai ir cheminiams reagentams indai, aparatūra, elektrodai ir elektronikos kontaktai, varžiniai termometrai ir termoporos, chirurginiai instrumentai. Platina taip pat naudojama naftai valyti, kad sumažėtų automobilių išmetamųjų dujų tarša.
Sidabro bijo bakterijos
Vienas seniausiai žmonijos žinomų ir vertinamų metalų yra sidabras. Sidabro indai jau bent tris tūkstantmečius puošia Žemės gyventojų buitį ir saugo nuo sunkių ligų, nes šis metalas išsiskiria baktericidinėmis ypatybėmis. Senovės indų knygose minima, kad vanduo buvo dezinfekuojamas trumpam panardinant į jį įkaitintą sidabrą arba ilgai laikant sidabrą vandenyje. Senovės egiptiečiai žaizdas gydė sidabrinėmis plokštelėmis. Romoje ir Graikijoje vanduo bei maistas buvo laikomi sidabriniuose induose.
Iš sidabro jau daugiau kaip du tūkstantmečius kalamos monetos, daromi juvelyriniai dirbiniai. Seniausi sidabro dirbiniai aptikti Irane – tai sagos, datuojamos 4800–4500 metais prieš mūsų erą. Anatolijoje rastas žiedas, pagamintas penktojo tūkstantmečio prieš mūsų erą pabaigoje.
XX a. sidabro naudojimo sričių itin pagausėjo. Sidabras imtas naudoti kosmoso, karo, aviacijos, elektronikos, radijo, kino, fotografijos ir kitose pramonės šakose. Vien tik Atlanto vandenyno gelmėse nuskendusio povandeninio laivo „Trešer“ akumuliatoriuose buvo apie 3 t sidabro.
Manoma, kad sidabro kiekis Žemės plutoje yra 20 kartų didesnis negu aukso. Sidabro randama Žemės plutoje, jūrų vandenyse, jūrų augaluose, taip pat karvių, ožkų ir moterų piene, gyvūnų ir žmonių kepenyse, plaučiuose, hipofizėje (posmegeninėje liaukoje, kuri yra svarbiausia gyvųjų organizmų hormonų reguliacijos grandis) bei akių tinklainėje.
Sidabras – ne toks vertingas kaip platina ar auksas. Vienas didžiausių jo trūkumų tas, kad jis greitai pajuoduoja.
Sidabras yra grynuolių klasės elementas. Meksika iškasa penktadalį pasaulio sidabro. Reikšmingi sidabro telkiniai yra Australijoje, Japonijoje ir Rusijoje. JAV Arizonos valstijoje buvo rasti dideli sidabro gabalai, sveriantys iki 1 350 kg.
Auksas veža, auksas neša
Bene daugiausia dėmesio visais laikais pelnė vienintelis geltonos spalvos grynasis metalas auksas. Šis vienas pirmųjų atrastų metalų vertinamas dėl grožio ir retumo. Aukso dažnai aptinkama kvarco gyslose. Rūda smulkinama ir tirpinama. Auksas taip pat gaunamas iš grūdelių (aukso smėlio), randamų kai kuriose žvirgždo ir smėlio sankaupose.
Vienas pirmųjų aukso gavybos būdų buvo toks: avių kailiai su prie jų pririštais akmenimis būdavo nuleidžiami į upę, ant jų pilamas auksingas smėlis. Lengvos aukso smiltys nutekėdavo su vandeniu, sunkesni ir didesni metalo gabalėliai likdavo vilnose. Kailius su juose esančiu auksu sudegindavo, pelenus suberdavo į indus ir plaudavo vandeniu. Nupylus drumzliną vandenį ant dugno likdavo auksas.
Archeologų manymu, pirmąjį auksą žmogus rado 4100–3900 metais prieš mūsų erą perdžiūvusioje Arabijos dykumoje grynuolių pavidalu. Pirmieji žmogaus pagaminti auksiniai papuošalai – tai suverti nugludinti aukso karoliukai.
Tikras aukso meistriškumo triumfas buvo 1223 metais prieš mūsų erą Egipto juvelyrų sukurta Tutanchamono laidotuvių kaukė, laikoma nepaprastos vertės meno kūriniu. Kaukė nukaldinta iš gryno aukso, jos svoris – maždaug 9 kg.
600 metais prieš mūsų erą auksas pradėtas naudoti odontologijos srityje. Biologinis suderinamumas, lankstumas, atsparumas korozijai – tai vertingos aukso ypatybės taikant jį odontologijos praktikoje.
Nuo tos akimirkos, kai Lidijos karalius Krezas 560–546 metais prieš mūsų erą pradėjo kalti pirmąsias aukso monetas, pasaulio valiuta imta sieti su auksu. Pirmųjų monetų metalo sudėtis buvo panaši į grynuolių, kurie būdavo randami Paktolo upės, tekėjusios per Lidijos sostinę Sardus, sąnašynuose. Karaliaus Krezo auksinės monetos pakeitė sidabro monetas, kurias apie 700 metus prieš mūsų erą kaldino Argo karalius Feidonas.
Lietuvoje aukso monetos pasirodė XIV–XV amžiuje. 1495-aisiais buvo įkurtas Vilniaus auksakalių cechas.
Brangi investicija
1848 metais Kalifornijoje įsiliepsnojo garsioji aukso karštinė, kurią pradėjo Džeimsas Maršalas, suradęs gabalėlį aukso granito uolos plyšyje prie Sakramento upės. Radus aukso Klondaiko upės slėnyje, ją užplūdo aukso ieškotojai. Beveik 100 metų ši valstija buvo aukso gavybos lyderė. Per visą laikotarpį Kalifornijos valstijoje išgauta 3 300 t aukso.
1885-aisiais aukso karštinė kilo ir Afrikoje. Tuo metu čia buvo išgaunama 40 proc. viso pasaulio aukso. Didžiausias aukso telkinys rastas Pietų Afrikoje.
1275 metais Prancūzijoje buvo išleistas potvarkis įspausti tauriųjų metalų dirbiniuose Paryžiaus lelijos emblemą. Taip buvo sukurta pirmoji prabavimo sistema, leidžianti tikrinti ir patvirtinti brangiųjų metalų kokybę. Šiandien daugelyje šalių veikia institucijos (valstybinės ar privačios), kurios atlieka prabavimo priežiūrą. Prabavimą kontroliuoja valstybės finansų ministerija ar centrinis bankas.
Lietuvoje tauriųjų metalų, jų dirbinių tyrimus ir žymėjimą atlieka bei prekybos tauriųjų metalų dirbiniais kontrolę vykdo Lietuvos prabavimo rūmai, šiuo metu veikiantys Druskininkuose ir turintys filialus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Lietuvoje prabos ženklas susideda iš emblemos, triženklio skaičiaus, gamintojo ženklo ir šifro, rodančio pagaminimo metus. Mūsų šalyje naudojami tauriųjų metalų gaminiai įspauduojami Vyčio emblema.
Praba – tauriojo metalo kiekis lydinyje ar jo dirbinyje. Yra dvi prabos raiškos vienetų sistemos: metrinė ir karatinė. Metrinė – kai tauriojo metalo kiekis išreiškiamas tūkstantosiomis metalo lydinio masės dalimis. Ji paplitusi Vakarų Europoje, Nepriklausomų valstybių sandraugos šalyse, Lietuvoje. Karatinė prabos raiškos sistema tebenaudojama Anglijoje, Šveicarijoje ir JAV. Ji pasitelkiama tik aukso kiekiui lydiniuose nustatyti: 1 praba – 23 karatai, 2 praba – 18 karatų, 3 praba – 14 karatų.
Auksas dėl savo ypatybių (vienalytis, dailus, patvarus, lengvai apdorojamas ir gabenamas) turi ypatingą vartojamąją vertę, atlieka pinigų funkciją. Iš aukso kalamos monetos, auksas specialiais luitais saugomas kaip valstybių centrinių bankų atsargos. Valstybė laiko auksą kaip savo tarptautinių atsargų dalį ir gali jį panaudoti mokėjimo balanso deficitui padengti. Kitaip negu popieriniai pinigai, auksas pats turi vertę kaip prekė. Jis perkamas ir parduodamas pasaulio biržose. Daugiausia aukso perkama siekiant investuoti pinigus.
Pastaraisiais metais investuotojai ne tik įsigyja auksinių monetų ir papuošalų, bet ir perka investicinius fondus, kurie turi įsigiję aukso. Analitikai prognozuoja, kad aukso kaina 2013 metais pasieks ir viršys 2 000 JAV dolerių už Trojos unciją (31,10 g) lygį, o šiemet viliamasi, jog aukso kaina turėtų svyruoti tarp 1 530 ir 1 920 JAV dolerių už Trojos unciją.
Šiuo metu pasaulio šalių centriniai bankai ir vyriausybės yra sukaupę apie 20,5 proc. viso pasaulyje egzistuojančio aukso atsargų ir tai sudaro maždaug 29 634 tonas.
Natūralus ir perdirbtas
Superkančios, perdirbančios ir parduodančios auksą Suomijos bendrovės „KultaRahaksi“ Baltijos šalių vadovas Sergejus Jarvas primena, kad auksas yra išskirtinis metalas ta prasme, jog per istorinius kataklizmus jis neišnykdavo, tik buvo kaupiamas ir iš naujo lydomas.
Dabartinės pasaulio bankų aukso atsargos sudaro 32 tūkst. tonų. Sulydžius jas į vieną lydinį išeitų nemažas kubas, kurio kraštinės būtų lygios 12 metrų.
Šių metų pradžios duomenimis, per visą žmonijos istoriją išgauta apie 165 tūkst. tonų aukso, ir tik 12 proc. jo buvo panaudota techniniams tikslams. Sulydytas per visą žmonijos istoriją išgautas auksas suformuotų kubą, kurio visos kraštinės prilygtų 20 metrų arba vienai penkiaaukščio namo laiptinei, o iš rūdos ir smėlio, iš kurio šis taurusis metalas buvo išskirtas, būtų galima supilti pustrečio kilometro aukščio kalną.
Dar vienas įdomus nedaugeliui žinomas „auksinis“ faktas tas, kad maisto pramonėje šis taurusis metalas yra užregistruotas kaip papildas E 175.
Iš esmės visose pasaulio šalyse auksas ir kiti brangieji metalai yra superkami. „Privačios įmonės ir asmenys tai daro vedini įvairiausių tikslų. Vieni perka tam, kad dirbiniui suteiktų naują išvaizdą ir jį perparduotų. Kiti už tai gauna įformintus kaip užstatą dirbinius neįstengiamam grąžinti kreditui padengti ir dažniausiai yra suinteresuoti tolesniu dirbinio pardavimu, kad papildytų kredito portfelį eiliniams paskolų gavėjams. Treti supirktą metalą naudoja juvelyrinių dirbinių gamybai ir pardavimui“, – apie tolesnes aukso panaudojimo galimybes kalba S. Jarvas.
Pernai pasaulyje buvo išgauta 2 809,5 t, 2010 metais – 2 652 t, 2009-aisiais – 2 553 t aukso. Per pastaruosius penkerius metus 63 proc. į apyvartą patenkančio aukso išgaunama natūraliu būdu, 37 proc. – kaip antrinio perdirbimo produktas. Skaičiuojant pagal panaudojimo sritis, 12–13 proc. aukso tenka pramonės gamybai, apie 1 proc. – medicinai, įskaitant odontologiją, ir maisto pramonei, o likusi dalis nukeliauja į valstybių auksu padengtų valiutų rezervą ir naudojama juvelyriniams dirbiniams gaminti.
12–13 proc. pasaulyje išgaunamų brangiųjų metalų tenka Kinijai, po 9 proc. – Australijai, PAR, JAV, 8 proc. – Rusijai, 6–7 proc. – Peru, po 3 proc. – Kanadai, Indonezijai, Uzbekistanui, Ganai.