Planuojantiems atostogas praleisti Vakarų Europos valstybėse, o ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), į kelionių biudžetą tenka įtraukti ne tik išlaidas nakvynei ar maistui. Neretai užsienio valstybėse arbatpinigių nepalikęs klientas gali būti palydėtas nemaloniais žvilgsniais, o kartais net sulaukti nemandagių komentarų. Tuo metu Lietuvoje arbatpinigių įprotis nėra naujas, tačiau paslaugomis besinaudojantys gyventojai neretai pamiršta ar ignoruoja tradiciją už malonų aptarnavimą atsiskaityti papildomai. Tuo metu paslaugų sektoriuje dirbantys asmenys bando pateisinti klientus varginga jų finansine padėtimi.
Užsienyje gyvena tik iš arbatpinigių
Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė teigė, kad lyginant su restoranų verslu kirpėjai ir kiti grožio salonų darbuotojai negali pasigirti dideliais arbatpinigias. „Nelabai kas palieka. Gal nėra mados dar tokios“, - svarstė pašnekovė.
Pasak jos, dar prieš pirmąją krizės bangą klientai buvo dosnesni. „Gal tuomet žmonės turėjo daugiau laisvų pinigų. Pasakydavai vieną kainą, jie duodavo banknotą ir nebelaukdavo kokių penkių litų grąžos, - prisiminė grožio verslo atstovė. - Dabar situacija pasikeitus, visi laukia grąžos“.
J. Mačiulienė teigė negalinti kalbėti už visus kirpėjus ir grožio specialistus, tačiau jos aplinkoje šio sektoriaus darbuotojai nėra lepinami arbatpinigiais. „Gal ir yra tokių kirpėjų, kurie susirenka daug arbatpinigių, tačiau dabar jaučiamas laikas, kai žmonės labai skaičiuoja. Be to, šios sferos paslaugos jau ir taip nėra pigios. Klientas susimoka ir jau nebesivargina galvodamas, ar dar palikti pinigų“.
Pašnekovė pasakojo, kad jai yra tekę girdėti apie grožio salonus užsienyje, pavyzdžiui, JAV, kuriuose grožio pasaulio specialistai gyvena vien iš arbatpinigių. „Grožio centrai darbuotojams nieko nemoka, o paslaugos kainą pasiima sau. Bet žmonės palieka tiek arbatpinigių, kad kirpėjams ir kitiems grožio specialistams užtenką jų išgyventi“, - istorijomis dalijosi J. Mačiulienė.
Moteris pastebėjo, kad arbatpinigių galima tikėtis nebent iš užsienyje gyvenančių lietuvių: „Jie čia atvažiuoja aplankyti artimuosius, o kartu apsilanko ir grožio salonuose. Jie mūsų grožio centruose apsilanko retai, tačiau beveik visada palieka arbatpinigių“.
Taksistai šelpia klientus
Sostinės taksi vežėjų asociacijos „Sosveta“ vadovas Romualdas Bieliauskas diskutuoti arbatpinigių tema per daug nenorėjo. Taksi įmonėms išgyvenant ne pačius geriausiu laikus, arbatpinigiai mažiausiai rūpi šio verslo atstovams. „Jau dažniau taksistai klientams duoda arbatpinigių, - sarkastiškai kalbėjo pašnekovas. - Pavyzdžiui, taksometras rodo 10,60 Lt, o klientas paduoda 10 Lt ir dar žiūri gailiomis akimis, ar vairuotojas dar nepadarys nuolaidos“.
Paklaustas, ar taksi vairuotojai „nevaišinami“ arbatpinigiais dėl finansinės klientų situacijos ar tiesiog tradicijos nebuvimo, R. Bieliauskas ironizavo: „Taigi taksistai ir taip per daug uždirba ir visi skundžiasi, kad per brangiai veža. Tai už ką jiems dar mokėti?“
Tradicija nėra nauja
A. Lydeka pažymėjo, kad palikti arbatpinigius aptarnaujančiam personalui Lietuvoje nėra būtinybė: „Tai papildomas užmokestis, padėka už gerai ir kokybiškai suteiktas paslaugas. Jei įtariate, kad paslauga buvo nekokybiška, jokiu būdu nereikia palikti arbatpinigių, - patarimus davė pašnekovas. - Deja, kai kuriose užsienio šalyse to neišvengsite. Pavyzdžiui, JAV arbatpinigių yra reketuojama. Kai kuriuose restoranuose arbatpinigiai yra įtraukti į sąskaitas ir klientas niekaip neišvengs jų. Tačiau aš manau, kad tai yra negraži ir negarbinga praktika. Tikiuosi, kad tai niekada paplis Lietuvoje“.
Etiketo ekspertas teigė, kad arbatpinigius galima palikti bet kuriam paslaugos tiekėjui, kurio gerą darbą norima pagirti ne tik žodžiu. Grąžos neimti galima ir iš barmenų, rūbininkų, viešbučių darbuotojų, masažuotojų, kirpėjų ar taksistų.
Jei negavo arbatpinigių, tegu susimąsto
Nors Lietuvoje arbatpinigių tradicija neturi suformavusi griežtų normų, visgi aptarnavimo sferos atstovai tikisi, kad klientai sumokės ne tik kainyne nurodytą sumą. Ar klientas turėtų jaustis blogai, jei kirpėjui ar taksi vairuotojui nepalieka arbatpinigių? „Jei vairuotojas stengiasi, jis tikisi, kad bus palikta arbatpinigių. Jei klientas tiesiog neturi papildomų pinigų, bet supranta, kad turėtų jų palikti, tai reikėtų tiesiog atsiprašyti, kad šiuo metu neturi grynųjų, ir padėkoti už labai malonų ir gerą aptarnavimą“, - aiškino A. Lydeka.
Pasak pašnekovo, arbatpinigiai – tai neverbalinis gestas, kurį aptarnavimo sferos specialistas turėtų priimti kaip komplimentą. „Protingas darbuotojas, negavęs arbatpinigių, ir turėtų susimąstyti, ar viską gerai daro, pakankamai dėmesio parodo klientui, - kalbėjo etiketo ekspertas. - Žinoma, yra tokių, kurie pradeda už akių kalbėti apie klientą, bet reikėtų pirmiausia pagalvoti apie save“.
Krizė neatleidžia nuo arbatpinigių
Nors padavėjams ar kirpėjams gauti arbatpinigius yra malonu, nereikia pamiršti keleto taisyklių. Pirmiausia nemandagu arbatpinigius palikti smulkiomis monetomis – baltais centais. A. Lydeka taip pat pažymi, kad negražu duoti netikslias sumas. „Įprastai arbatpinigių reikėtų palikti 10 proc. Tačiau jei sąskaita 12,30 Lt nemandagu palikti 1,23 Lt. Jau geriau tada palikti tik vieną litą arba du“, - patarė specialistas.
Etiketo ekspertas pabrėžė, kad ekonominis sunkmetis neatleidžia nuo pareigos už gerą paslaugą atsiskaityti arbatpinigiais. „Nėra tokios taisyklės, kad krizės metu galima nepalikti arbatpinigių. Juk jei brangus karštas vanduo, tai nereiškia, kad galima vaikščioti nenusiprausus“, - palygino pašnekovas. Tačiau A. Lydeka visgi pripažino, kad tendencija pastebima, jog esant sunkesnei ekonominei situacijai gyventojai arbatpinigių palieka rečiau ir mažiau.
Lietuvoje buvo kalbėta, kad gal reikėtų apmokestinti arbatpinigius ir šiuos pinigus ištraukti į dienos šviesą, tačiau A. Lydeka teigia, kad to daryti negalima. „Juk tik sovietinėje visuomenėje papildomi pinigai buvo negalimi. Šiuo atveju arbatpinigiai yra kaip dovanos suteikimas, tai nėra verslo sudėtinė dalis. Reikia pripažinti, kad restoranuose ir kavinėse arbatpinigiai sudaro dideles sumas, bet tai tik papildomas šaltinis personalui už gerą darbą“, - advokatavo pašnekovas.
Tradicija gimė geriant arbatą?
Manoma, kad arbatpinigių tradicija galėjo kilti senovės Anglijos arbatinėse. Tuo metu klientams tekdavo ilgai laukti, kol ant jų staliukų atsiras arbata, kartais ji prieš anglą patekdavo jau atšalusi, todėl buvo pradėta palikinėti pinigų, kad greičiau vyktų aptarnavimas. Iš to tikriausiai ir kilo arbatpinigių pavadinimas (angl. T.I.P – to improve promptness, liet. pagerinti aptarnavimo greitį).
Pasaulyje arbatpinigių tradicija skirtinguose kraštuose išsivystė nevienodai. JAV arbatpinigių nepalikęs klientas gali būti apšauktas, o štai Vokietijoje palikę per daug pinigų galite įžeisti darbuotoją.
