„Manau, kad jis tikrai būtų vertingas kaip toks susitarimas tarp svarbiausių visuomenės grupių, verslo asociacijų, profesinių sąjungų ir partijų bei garantuotų pagrindinių darbų ir nuostatų tęstinumą, - sakė jis po konferencijos „Dėl Nacionalinio susitarimo inicijavimo“ Prienų rajone. - Šiuo metu mes susitarėme, kad susitarsime.“

Pasak premjero, susitarime galėtų būti užfiksuotos valstybės ekonominės ir socialinės politikos kryptys.

„Per sekančius keletą metų būtų nuosekliai įgyvendinama tokia politika, kuri ir iki šiol buvo įgyvendinama ir pasiteisino, sakysime, tvarkingas šalies finansų valdymas ir tvarkymas, mažų deficitų, mažų išlaidų, suvaldytos valstybės skolos, energetikos svarbiausių projektų tęstinumas, pastangos garantuoti ekonomikai ir verslui geriausias sąlygas plėtoti jų konkurencingumą. Tai daug tokių dalykų, kurie ir šiandien buvo pradiniame etape aptarti ir gali gulti į tokį susitarimą“, - dėstė A. Kubilius.

Anot jo, susitarimai dėl mokesčių ir darbo santykių gali būti išvardintų prioritetų sudėtinėmis dalimis.

Geriausias laikas tartis – prieš rinkimus

Artūras Černiauskas
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas sako, kad ruošiantis pasirašyti antrąjį Nacionalinį susitarimą bus siekiama, kad politikai įsipareigotų ne Vyriausybės mastu, kaip buvo 2009 m., o didesniu, t.y. politinių partijų lygmeniu.

„Gal viena iš klaidų buvo ta, kad ankstesnysis susitarimas buvo pasirašytas su Vyriausybe, dabar kalbamės ne su Vyriausybe, su partijomis, kurios turėtų formuoti ateinančią Vyriausybę. Kalbame apie įsipareigojimus ką daryti arba ko nedaryti ir dabar yra pats geriausias momentas. Ruošdama Vyriausybės programą, ateinanti Vyriausybė turės atsižvelgti į Nacionalinį susitarimą, nes mes girdime tokių klausimų ir teiginių, kad vieni, pavyzdžiui, nori įvesti vienus ar kitus mokesčius, o koalicijos partneriai prieštarauja. Kadangi čia surinktos pagrindinės partijos ir jeigu bus pasirašytas Nacionalinis susitarimas, reiškia, kai koalicija bus formuojama, šioms partijoms mes galėsime pasakyti - jūs pasirašėte, jūs pasižadėjote, dabar būkite malonūs, įvykdykite“, - dėsto A. Černiauskas.

Į konferenciją atvyko Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų, socialdemokratų, Darbo partijos bei Liberalų ir centro sąjungos atstovai.

A. Černiauskas mano, kad Nacionaliniame susitarime turėtų būti kalbama apie verslo sąlygų supaprastinimą, neskubų Europos Sąjungos direktyvų įgyvendinimą ir kai kuriuos įstatymus, darbo sąlygas.

„Pavyzdžiui, mes žinome, kad Viešųjų pirkimų įstatymas yra peilis visiems, bet kažkodėl jis netvarkomas. Be to, yra iškreiptas vaizdas, kad darbo santykiai Lietuvoje yra konstruktyvūs, palyginti su Europos Sąjunga, nėra jie tokie konstruktyvūs ir mes sutinkame, kad per susitarimus, per kolektyvines sutartis jie būtų liberalizuojami, bet mūsų socialiniai partneriai – darbdaviai geriau nori keisti įstatymus, todėl mūsų nuomone, ši sritis taip pat turėtų būti apibrėžta Nacionaliniu susitarimu“, - dėsto jis.

Abejoja, ar reikia tokio dokumento

Asociacijos „Investors Forum“ vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė sako, jog paprastai Nacionaliniai susitarimai pasirašomi, kai šalis susiduria su sunkumais, kaip buvo 2009 m. finansų ir ekonomikos krizės metu, tačiau dabar tokiam susitarimui būtinybės nėra.

„Dabar visi kalba, kad jis tikrai bus, aš atvažiavau kalbėti, ar jo reikia - juokėsi R. Skyrienė. - Aš galvoju, kad galima ir be susitarimų daug ką padaryti. Gal kartais ir naudinga nuspręsti, kad visos politinės partijos sutiktų nedaryti, pavyzdžiui, progresinių mokesčių, ar kitų sprendimų. Bet jei Nacionalinis susitarimas bus kokie trys lapai, mes galėsime derinti metus ir nesusitarsime, nes yra daug skirtingų nuomonių.“

Be to, ji primena, kad dažniausiai į Nacionalinius susitarimus turėtų būti įtraukiami susitarimai, paliečiantys didžiąją dalį visuomenės, pavyzdžiui, nuostatos dėl minimalios algos ar darbo santykių.

2009 m. spalį Vyriausybė kartu su socialiniais partneriais pasirašė Nacionalinį susitarimą, numatantį fiskalinio konsolidavimo priemones, pavyzdžiui, valstybės išlaidų mažinimo priemones, mokestinės aplinkos optimizavimą, „Sordros“ biudžeto subalansavimą. Jame buvo numatytos ekonomikos gaivinimo priemonės, pavyzdžiui, pelno mokesčio sumažinimas nuo 13 iki 5 proc., buvo nuspręsta laikinai sumažinti pensijas, pertvarkyta socialinių išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarka, nuspręsta mažinti biurokratinį aparatą.

„Manau, 2009 m. pasirašytas Nacionalinis susitarimas pasiteisino ir Lietuvai tuo metu jo labai reikėjo. Paprastai, ką galiu pasakyti iš kitų šalių patirties, Nacionaliniai susitarimai pasirašomi tada, kai įvyksta kažkokia bėda – karas, krizė, stagnacija. Tada visi kartu susitaria, kaip pašalinti blogybes. Dabar krizė kaip ir baigėsi ir man kyla klausimas, ar jo tikrai reikia“, - dėsto R. Skyrienė.

Verslas nori saugiklių

Lietuvos pramonininkų konfederacijos laikinasis prezidentas Gediminas Rainys mano, kad Nacionalinis susitarimas yra viena iš formų susitarti dėl valstybės politikos krypčių.

„Jeigu verslas pasako skaudamas vietas arba norus, kas yra efektyvu ir politikai gali su tuo sutikti, be abejo, tai galima sudėlioti raštu įforminti kaip Nacionalinį susitarimą. Bet svarbiausia gal ne pats susitarimas, bet nepadaryti klaidų, rasti sutapimą, kad ir vieni ir kiti puikiai suprastų politikos ūkio reguliavimo srityse, kas yra svarbu ir kaip turi būti daroma, kad nebūtų tarpusavio nesusitarimų“, - dėsto jis.

G. Rainys sako, jog kartais atrodo, kad sutarimas per diskusija pasiekiamas, bet vėliau priimami sprendimai rodo ką kitą, tad susitarimas būtų saugikliu.

„Labai gaila, kai sėdint bendroje salėje tarsi randami bendri požiūriai, bendri taškai, o sakykime rengiant teisės aktus labai dažnai atrandi kažką netikėto ir prasilenkia (su atrastu bendru požiūriu – DELFI)“, - sako jis.

Pasak jo, verslui aktualios sritys yra investicijų ir darbo vietų kūrimo skatinimas, eksportą remianti politika bei palanki verslo aplinka, t.y. adekvatus kontrolės ir tikrinimo mechanizmas.

Nacionalinis susitarimas bus prieš ir po rinkimų

„Susitarimas bus prieš rinkimus, jis turėtų būti iš dviejų dalių. Pirmojoje dalyje turėtų būti principai, kurių mes laikysimės ir kurių laikysis partijos, einančios į rinkimus, o jau po rinkimų tai būtų konkretūs darbai, kuriuos atliks ir verslas, ir mes kaip darbuotojų atstovai, ir Vyriausybės atstovai, kai bus suformuota Vyriausybė“, - dėstė A. Černiauskas.

„Dabar susitarta, kad dar iki rinkimų pasirašysime rėminį Nacionalinį susitarimą, kaip atrodo įvairioms politinėms jėgoms ir verslui, darbdaviams Lietuvos ateitis. Jame bus bendri rėmai, nes kiekviena partija mato tam tikrą savo programą, savo variantą turi, kurie skiriasi, ir susitarta, kad po bendro susitarimo, po rinkimų naujoji dauguma ir verslas rašytųsi antrą konkretesnį susitarimą“, - sakė Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime pirmasis pavaduotojas
Juozas Olekas.

Pasak jo, šio susitikimo metu Nacionalinio susitarimo turinys nebuvo detaliai aptartas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (256)