„Neturime informacijos, kad žmonės masiškai imtų laisvadienius pirmadienį. Retkarčiais būna kai žmonės pasiima laisvas dienas ir prasiilgina savaitgalį, bet tai priklauso nuo tuometinės įmonės padėties – jeigu yra darbų, tai niekas net neužsimena apie tokius dalykus, nes dabar labai žiūrima, kad darbas būtų pirmoje eilėje. Anksčiau, prieš krizę, savaitgalių pailginimo tendencijos būdavo labai stiprios, o dabar bijoma kalbėti, niekas nenori atkreipti dėmesį“, - sako Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Jašinskienė.
„Aišku, pavasarį ilgieji savaitgaliai žavūs tuo, kad mūsų toks mentalitetas: aplink be tokį didesnį miestą pilna sodų ir ten kaip bitutės žmonės zuja, bet norą ir galimybes reikia suderinti ir ieškoti kompromiso – pirmiausiai mes turime rūpintis ekonominiais dalykais ir šiandien mes turime prisitaikyti prie užsienio partnerių. Kai paskambina iš užsienio, o įmonė ir pirmadienį, ir antradienį ilsisi, jiems nelabai suprantama, dėl ko ilsimasi“, - apie pasikeitusius įpročius ilgintis savaitgalius pasakoja Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.
Naudoja atostogas ir sukauptus viršvalandžius
„Įmonės yra įpratusios orientuotis pagal savo poreikius. Praėjusį kartą kai nedarbo diena buvo savaitės viduryje, verslas neperkėlė darbo dienų. Naujų tendencijų negirdėjome, jos lieka tokios pačios, yra viena nedarbo diena, pailsima ir dirbama toliau - kad daug įmonių ilgintų savaitgalius, tokio dalyko mes nepastebėjome“, - dėsto Lietuvos verslo konfederacijos “ICC Lietuva” generalinis direktorius Algimantas Akstinas.
Tačiau, pasak jo, konfederacija yra pastebėjusi, kad darbuotojai ilgesnių savaitgalių labiau nori, kai atšyla orai.
„Derinamas ne visos komandos laisvadienis ar įmonės uždarymas, bet tų žmonių, kurie turi išeiginių dienų ar atostogų, darbas ir poilsis – ir pas mus taip yra, kai ilgųjų savaitgalių klausimai sprendžiami įmonės viduje. Pavieniai žmonės gali pasiilginti savo savaitgalius, bet dėl to nesikeičia įmonės darbo laikas ar tvarka“, - sako A. Akstinas.
Pramonės įmonėms ilgieji savaitgaliai - patogiau
„Darbdaviai elgiasi įvairiai, nes vienur dėl technologinių procesų žmonės gali būti atidirbę iš anksto ir yra išleisti keturioms dienoms, bet kiti dirbs, mes pavyzdžiui, pirmadienį dirbsime, antradienį ilsėsimės, trečiadienį vėl dirbsime. Labai gerai, kad yra palikta laisvė darbdaviams pasirinkti ir yra lankstumas“, - teigia D. Arlauskas.
„Duomenys yra gana skirtingi, nes biudžetinės įstaigos pirmadienį negali pasiimti laisvadienio, tai jos dirbs pirmadienį, o privačiame versle dalis įmonių imasi laisvadienį ir atidirbs šį šeštadienį, o dalis dirba kaip numatyta pagal grafiką. Paprastai gamybinės įmonės organizuoja ilgąjį savaitgalį, o aptarnavimo įmonės prisitaiko prie biudžetinės sferos“, - paaiškina Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija Artūras Černiauskas.
Profsąjungos ruošiasi švęsti, darbdaviai – pailsėti
Profsąjungos ruošiasi švęsti Gegužės 1-ąją, tačiau darbdavių atstovai abejoja, ar tokia šventė apskritai yra reikalinga kaip laisvadienis.
„Yra daug reikšmingų dienų, kurios atkreipia dėmesį, pavyzdžiui į ligas, į socialinės partnerystės klausimus, reikia turėti tokių dienų, bet gal nesureikšminkime per daug jų vertės - juk ne visos turi būti nedarbo dienomis. Galbūt kai pasieksime tinkamą darbo našumo lygį, gal tuomet galime nedarbo dienų ir daugiau turėti. Tarptautinę darbo dieną galima labai šventiškai pasitikti ir darbo baruose bei atsiraitojus rankoves padirbti, o nors Žolinės ir yra religinė šventė, bet gal ne visi žmonės ją švenčia, ir taip tik sutrikdoma bendra veikla - nereikia persistengti“, - mano A. Akstinas.
Pasak jo, darbdaviams yra labiau „priaugusi“ šventė spalio pabaigoje, kai Ūkio ministerija organizuoja verslo apdovanojimus, o Gegužės 1-oji vis dar kelia kontraversiškų jausmų ir nekyla ranka sveikinti kolegos, priešingai nei per profesines šventes, ar tokias šventes kaip Kalėdos, Naujieji metai ir Velykos.
„Mes visada pasisakėme, kad pirmiausiai galėtų nebūti Joninių, po to galėtų nebūti Žolinių, kadangi pas mus konfesija yra ne viena, ne tik katalikai, o Gegužės 1-oji yra duoklė praeičiai, galbūt galima dirbančiuosius galima pagerbti ir kitaip“, - antrina D.Arlauskas.
Anot jo, šiuo metu riba tarp darbuotojo ir darbdavio nyksta, todėl ir ši šventė praranda savo pirminę prasmę, kai XIX a. pradėta kovoti dėl tokių teisių, kaip 8 valandų darbo diena ir siekta atkreipti dėmesį į darbuotojų saugą, sveikatą ir socialinę apsaugą.
„Kai buvo labai ryški takoskyra tarp darbdavių ir darbuotojų, darbas buvo sunkus ir nemechanizuotas situacija buvo vienokia, o dabar, kai ribos yra išplaukusios ir kartais nežinai, kur darbdavys, kur darbuotojas, atsiranda partnerystė, kitokie ryšiai, ši šventė praranda tą pirminę idėją“, - sako jis.
Tačiau profsąjungų atstovas A. Černiauskas su tokiais argumentais ir atkerta, kad ir šiuolaikinėje Europoje daugelyje valstybių Gegužės 1-oji yra darbuotojų solidarumo diena.
„Mes labai mėgstame pasilyginti su Europos Sąjungos (ES) šalimis, o daugumoje jų Gegužės 1 d. yra nedarbo diena ir tuo metu darbuotojai išeina į gatves ir išreiškia pritarimą arba nepritarimą aktualiais klausimais. Gal tai ne šventė, bet darbuotojų solidarumo diena ir man atrodo, kad Lietuva pakliūna į ES šalių kontekstą ir Gegužės 1 d. turi būti laisva nuo darbo diena“, - teigia jis.
Antradienį profsąjungos planuoja organizuoti eitynes, koncertą ir kitus renginius.
