Kitų metų Europos Sąjungos biudžeto išlaidos, palyginti su šiemet, išaugs iki 138 mlrd. eurų – beveik 7 proc. Labiausiai finansavimas didės projektams, kurie turėtų kelti Europos Sąjungos konkurencingumą ir ekonomiką, kartu daugiau lėšų bus skiriama ir struktūriniams fondams. Pasak Briuselio, augančias biudžeto išlaidas kitais metais lems ir naujos narės – Kroatijos – prisijungimas prie bloko.
Tačiau daugelis vyriausybių kritikuoja Komisiją, kuri pati ragina valstybes nares taupyti, tačiau toleruoja 18 mlrd. eurų skylę savo biudžete. Briuselis aiškina, kad pinigų trūkumas atsirado valstybėms narėms pateikus susikaupusias sąskaitas už ankstesnius metus, už kuriuos privaloma atsiskaityti iki 2013-ųjų.
„Paprastai tariant, dauguma valstybių narių pateikia sąskaitas Europos Sąjungai už regioninius projektus ir programas. Dabar tų sąskaitų gerokai daugiau nei buvo iki šiol, ir turime gerbti pačių anksčiau prisiimtus įsipareigojimus. Europos Sąjunga privalo apmokėti šias sąskaitas, negali būti jokio kito kelio. Bendrijos sutartis tai labai aiškiai apibrėžia. Todėl siūlome 6,8 proc. didinti išmokas. Jas sudaro tie įsipareigojimai, kuriuos valstybės narės sutiko prisiimti ankstesniais metais“, – kalbėjo Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso.
Kitų metų biudžetą dar turės svarstyti Europos Sąjungos Taryba ir Parlamentas, šios institucijos ir priims galutinį sprendimą.
Tačiau gerokai daugiau aistrų Briuselyje kelia pokalbiai dėl būsimo ilgalaikio – 2014–2020 metų Europos Sąjungos biudžeto. Mažiau išsivysčiusios šalys, taip pat ir Lietuva, siekia užsitikrinti, kad struktūrinių fondų finansavimas nesumažėtų, nes turtingosios valstybės norėtų nubraukti dalį lėšų regioniniams projektams.
Lietuvos vyriausybei nerimą kelia ir mažesnės nei tikėtasi išmokos Lietuvos žemdirbiams bei nepakankamas finansavimas Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektui.
