Joje bus gaminama plastiko pakuočių ir taros žaliava. Metinės gamybos apimtys sieks apie 200 tūkst. tonų, produkcija bus eksportuojama į ES šalis, joje dirbs apie 120 darbuotojų.
Į Klaipėdos LEZ ateis ir Rusijos investuotojai. Šiemet pasirodys Omsko chemijos kombinato investuotojai (OXK), kurie LEZ planuoja statyti vienkartinės taros ir statybinių medžiagų įmonę. Ji įsikurs šalia Danijos kompanijos „Espersen“ įmonės.
Pirmąjį ketvirtį turėtų baigtis „Nemuno bangos“ įmonės statyba. Klaipėdos verslo parkas baigs antros eilės plėtrą ir numato dar plėstis – statyti trečiąją eilę.
Pasak P.Vasiliausko, šiuo metu sėkmingai deramasi dar su keliais LEZ klientais, jų ketinimai – labai rimti. Vadovo nuomone, šiemet į Klaipėdos LEZ turėtų ateiti dar 3-4 nauji investuotojai.
Sėkminga uostamiesčio LEZ plėtra reikalauja naujų teritorijų. Naudojant ES struktūrinių fondų lėšas buvo parengti LEZ infrastruktūros plėtros planai, tikimasi, kad ES pinigai bus panaudoti ir vykdant darbus. P.Vasiliauskas sakė, kad sparčiai vyksta naujų teritorijų detaliųjų planų rengimas, o kartu ieškoma ir galimybių apskritai plėsti LEZ.
„Mes jau netelpame į anksčiau apibrėžtą 200 ha teritoriją, jos galimybės beveik išnaudotos, naujiems investuotojams nebelieka vietos. Susidomėjimas Klaipėdos LEZ pakankamai didelis, todėl mums būtina ruoštis iš anksto – žvalgomės greta esančių laisvų teritorijų ir stengsimės jas rezervuoti ateičiai“, - kalbėjo P.Vasiliauskas.
