Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Audra Mikalauskaitė po Trišalės tarybos posėdžio sakė, kad šiuo metu ekonominė situacija neleidžia MMA didinti daugiau nei iki 850 litų.
„Vyriausybės pozicija išlikusi ta pati, mes galime kalbėti apie tai, ką mes matome iš finansinių rinkų atsigavimo, t.y. 850 litų, - sakė ji. - Darbdaviai, kurie yra stambusis verslas ir pas juos praktiškai nėra tokių atlyginimų (850 litų – aut. past. ), jie gali kalbėti, kad gali kelti iki 900 litų, nes jų atlyginimai prasideda nuo 1 tūkst. litų ir jiems naštos nėra. Bet mes kalbame apie smulkias įmones, kurių yra daugiau nei 60 tūkst. ir juose dirba po 10-20 darbuotojų, o toks pakėlimas jiems yra papildoma finansinė našta.“
Pasak jos, jei MMA būtų padidinta 100 litų, smulkiam ir vidutiniam verslui išlaidos dėl vieno darbuotojo padidėtų apie 300 litų.
Vyriausybė per derybas dėl MMA laikėsi 850 litų pozicijos, o darbdaviai su profsąjungomis MMA norėtų matyti 900 arba 1 tūkst. litų.
Tolesnės derybos dėl MMA turėtų vykti Trišalėje taryboje, kol bus pasiektas susitarimas.
„Vyriausybė gali didinti minimalią algą tik vienu būdu, tai yra Trišalės tarybos teikimu, kadangi Trišalę tarybą sudaro trys pusės, tai dvi pusės savo poziciją aiškiai išreiškė, kad jinai turi būti didinama, dabar beliko Vyriausybės žingsnis. Mes neturime tokių įgaliojimų padidinti minimalią algą, bet su verslininkais mes jau anksčiau tarėmės, kad jeigu Vyriausybė nesiims jokių žingsnių, mes mėginsime pasirašyti susitarimą su verslu, kad verslas tą minimalią algą didintų iki 900 litų“, - sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.
Jis piktinosi, kad MMA yra tapusi politiniu sprendimu ir greičiausiai bus padidinta prieš šių metų rudens Seimo rinkimus.
Darbdaviams atstovavusi Lietuvos pramonininkų konfederacija priminė savo poziciją, jog pernai siūlė MMA padidinti iki 900 litų, o nuo šių metų ją kelti iki 1 tūkst. litų – esą taip daugiau pinigų būtų ištraukta iš šešėlio.
