Papildomos šventės biudžetui kasmet kainuotų apie 80 mln. Lt

Jei Seimas laikotarpį nuo Kalėdų iki Naujųjų metų paskelbtų poilsio dienomis, šalies biudžetas kasmet netektų mažiausiai 80 mln. litų. Nuostolių tokiu atvejų patirtų ir verslininkai, jie siūlo verčiau priimti rekomendacinio pobūdžio teisės aktą, penktadienį rašo dienraštis "Verslo žinios".

Seimas šią savaitę pradėjo svarstyti liberalcentristų siūlomas Darbo kodekso pataisas, pagal kurias Lietuva galėtų atostogauti nuo Kalėdų iki Naujųjų metų. Liberalcentristai visas su poilsio dienomis sutampančias švenčių dienas siūlo perkelti į artimiausią darbo dieną po tų pačių metų gruodžio 26-osios.

Parlamentaras Algis Čaplikas, vienas iš pataisų iniciatorių, teigė, kad per artimiausius 25 metus su savaitgaliais kasmet sutaps 4 arba 5 švenčių dienos. Tokiu būdu būtų galima atostogauti nuo gruodžio 25-osios iki sausio pradžios.

"Dėl tų keleto dienų didesnio nuostolio nebūtų. Esame apskaičiavę, kad viena nedarbo diena valstybės biudžetui neatneša apie 20 mln. litų", - sakė finansų ministras Algirdas Butkevičius.

Pernai su poilsio dienomis sutapo 4 iš 10 švenčių dienų. Jei šios dienos būtų paskelbtos atostogomis tarp Kalėdų ir Naujųjų metų, valstybės biudžetas, ministro duomenimis, netektų apie 80 mln. litų.

Tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Jonas Lionginas sakė, kad viena nedarbo diena valstybės biudžetui neatneša vidutiniškai 40 mln. litų. Kita vertus, anot jo, kiekvieną mėnesį į biudžetą surenkama nevienodai pajamų, taigi ir nedarbo dienų kaina nevienoda.