- Tikėtina, kad skaitytojai, atsivertę tekstą apie taupymą, kišenėse žvangina itin kukliomis sumomis. Tad kaip taupyti, kai nėra ko taupyti?
- Taupymas – tai vienas esminių efektyvaus asmeninių lėšų valdymo principų, suteikiantis galimybę kaupti lėšas investicijoms ar dideliems pirkiniams. Taupyti būtina ir dėl gaunamų pajamų nepastovumo, neužtikrintumo tam, kad staiga sumažėjus pajamoms, žmogus kurį laiką dar galėtų tenkinti savo būtinus būsto, maisto, transporto poreikius, kol pajamos grįš į buvusį lygį.
Todėl galima drąsiai teigti, kad taupyti reikia ir tą gali daryti visi, net ir tie, kurie šiandien išleidžia tiek, kiek uždirba. Kaip tai pasiekti? Gavę atlyginimą, stipendiją atidėkite į šalį bent 10 proc. gautų pajamų, - nuo to tikrai iš esmės nepablogės, net jei šiandien ir kukli, gyvenimo kokybė. Darydami tai nuolat, ugdysite tėvų ir senelių skiepytą, bet gal kiek užmirštą, tačiau naudingą taupymo įgūdį.
- Vienas iš asmeninių finansų valdymo principų - išlaidos neturi viršyti pajamų. Tačiau ar jau vien tokia formuluotė nėra ydinga? Gal verčiau turėtume koncentruotis į didesnes pajamas, o ne kuklesnes išlaidas?
- Principas „išlaidos neturi viršyti pajamų“ susijęs su taupymo principu ir reiškia, kad gaunamas pajamas žmogus privalo paskirstyti mažiausiai į dvi dalis - kasdienes išlaidas bei taupymą. Kitas finansų valdymo principas teigia: nuolat didink pajamas, įvairink jų šaltinius, o papildomas pajamas paskirstyk toms pačioms dalims, tik taupymui skirk bent pusę padidėjusių pajamų. Tokiu būdu jokių prieštaravimų tarp principų nėra, skirtingi asmeninių lėšų valdymo principai tiesiog papildo vienas kitą.
Kaip rasti naujų pajamų šaltinių? Gal puikiai mezgate ar siuvate? Gal galite mokyti jaunesnius anglų kalbos? Ar programuojate? Paverskite savo hobi amatu, kuris taps papildomu, o ilgainiui, gal ir pagrindiniu, pajamų šaltiniu.
- Vakarietiškas mąstymas, esą gyvename čia ir dabar - išlaidaujame čia ir dabar, vis labiau jaučiamas ir Lietuvoje. Ką galėtumėte rekomenduoti norintiems atrasti balansą tarp mėgavimosi finansine padėtimi čia ir dabar bei taupymo ateičiai?
Lietuvoje vis labiau įsigali Vakarams būdinga vartojimo kultūra, kurią skatina prekybininkų vykdomos reklaminės kampanijos, o jauni žmonės ne visuomet sugeba atskirti pelus nuo grūdų. Todėl perkant įvairius daiktus, pirmiausia pagalvokite, ar jums tikrai reikalingos peršamos daikto funkcijos ir ar verta už tai mokėti. Jeigu mobilųjį telefoną naudosite tik skambučiams, trumposioms žinutėms ir kaip žadintuvą, tikrai nepirkite išmaniojo telefono, o kainos skirtumą skirkite taupymui.
Venkite spontaniškų pirkimų, apmąstykite, kiek tai pridės komforto jūsų gyvenimui ir ar tai verta tiek, kiek prašo prekybininkai.
- Girdime rekomendacijų, kaip taupyti, mokomės tai daryti. Tačiau kaip nusistatyti taupymo paskirtį, terminą ir pan., kad tai veiktų ir kaip motyvacija, ir kaip tikslas, ir kaip priemonė?
Brangių daiktų įsigijimą galima finansuoti arba nuosavomis, arba/ir skolintomis lėšomis. Skolintos lėšos kainuoja ir užkerta kelia taupymui, todėl verčiau siekti pakankamų nuosavų lėšų apimčių, o tai įgalina pasiekti tik reguliarus bei augantis taupymas ir investavimas. Išsikelkite tikslu norimo brangaus daikto įsigijimą, pagal turimas pajamas sudarykite atitinkamą taupymo planą, iš jo paaiškės ir preliminarus taupymo terminas. Tokiu būdu taupymas taps tiksline bei motyvuojančia priemone.
- Kokias charakterio savybes derėtų ugdytis ir ugdyti kitam, kad šios padėtų taupant? Juk taupymas - ne valios reikalas?
Formuojant taupymo įgūdžius, reikalingos valingos pastangos atsisakant dalies šiandieninio vartojimo vardan vartojimo ateityje. O esminė charakterio savybė taupant bei apskritai rūpinantis savo ir aplinkinių ateitimi yra atsakingumas.
- Norintiems taupyti patariama atsisakyti spontaniškų pirkinių, dažno lankymosi parduotuvėse, rūkalų... Kitaip tariant, visko, ką rinkodaros specialistai subtiliai įperša silpnam potencialiam klientui. Taupymas - gebėjimas atsispirti rinkodarininkų triukams?
- Rinkodarininkai propaguoja vartojimo kultūrą. Jei išmokstame atskirti svarbius dalykus nuo nesvarbių, rinkodarininkai mums netrukdys, o išugdyti taupymo įgūdžiai tik sustiprins gebėjimą atsispirti rinkodarininkų triukams.
- Esame vartotojiška visuomenė. O taupymas šiandien iš dalies prilygsta pasipriešinimui besaikiam vartojimui. Pritariate?
- Taip, pritariu. Taupymas bei iš to sekantis investavimas vartojimą daro saikingą.
- Ar mes, lietuviai, turime tam tikrą vietinę finansinio raštingumo (ir taupymo) tradiciją? Iš ko mes turime to mokytis ir iš ko mokomės?
- Vietinę finansinio raštingumo tradiciją yra išlaikę vyresnieji Lietuvos gyventojai, ypač pensinio amžiaus. Jiems jų tėvų buvo įskiepyta taisyklė dalį gaunamų pajamų atidėti į šalį tam, kad susikurtų „pagalvę“ nuo galimų negandų, tokių kaip prastas derlius ar gamtos stichijos, taip pat ir dukterų vestuvės reikalaudavo kraičio krovimo.
Iš pensinio amžiaus žmonių verta mokytis finansinio raštingumo pagrindų, o modernesnės taikomosios žinios gali būti rastos šiuolaikinėje literatūroje ar teminėje klubinėje veikloje.
- Finansinis raštingumas ir ekonominės žinios vis dar nėra įsitvirtinusios kaip lygiavertė disciplina vidurinėse mokyklose. Ar įžvelgiate to pavojus?
- Aš įsitikinęs, kad jaunam žmogui turi būti suteikiamos finansinio raštingumo žinios arba mokykloje, arba aukštojo/profesinio mokymo įstaigose. Mat asmeninių finansų valdyme esminiu veiksniu yra laikas. Kuo anksčiau pradėsite taupyti, tuo greičiau pasieksite įspūdingų rezultatų, tuo mažesnių periodinių įmokų reikės vienam ar kitam tikslui pasiekti, mat sudėtinių palūkanų formulėje palūkanos priskaičiuojamos nuo palūkanų, o laikas veikia kaip kaupiamų lėšų multiplikatorius.
- Reziumuokime pragmatiškai: kiek mūsų asmeninės gerovės lemia finansinis raštingumas, o tai reiškia ir gebėjimas taupyti?
- Finansinis raštingumas suteikia galimybę racionaliai elgtis su gaunamomis pajamomis, jas didinti, įvairinti pajamų šaltinius, pasiekti įspūdingų asmeninio lėšų valdymo rezultatų. Pradėjus taupyti, pradedama galvoti, kaip laikyti sutaupytus pinigus, taigi atsiranda poreikis susipažinti su įvairiais finansiniais instrumentais, įvairiomis finansų institucijomis, sukauptų lėšų investavimo principais bei taisyklėmis. Visa tai plečia taupančiųjų akiratį, moko praktinių asmeninio efektyvumo didinimo įgūdžių.
Neformalios saviugdos straipsnių ciklas - bendras DELFI ir VšĮ „Sėkmės mokykla“ projektas, kuriuo siekiama kurti atsakingų piliečių visuomenę, ugdyti papildomas asmens kompetencijas ir didinti vidinį potencialą.
