"Antros pakopos pensijų fondų veiklos pradžioje gaunamos naujos įmokos sudaro reikšmingą dalį fondų turte, todėl ir atskaitymai nuo naujų įmoku reikšmingai sumažina fondų turtą. Tai labiausiai jaučia tų bendrovių klientai, kurių atskaitymai nuo naujų įmokų didžiausi", - Eltai sakė Vilniaus banko antrinės bendrovės "VB investicijų valdymas" generalinio direktoriaus pavaduotojas investicijoms Marijus Kalesinskas.
Anot jo, vienkartinių atskaitymų įtaka mažės vėlesniais metais, augant fondų turtui ir didėjant anksčiau gautų įmokų uždirbamo pelno įtakai.
Didžiausią pelningumą pasiekė mažesni fondai, kuriuos valdo "Finasta investicijų valdymas". Tarp didžiųjų fondų didžiausią grąžą gavo "Hansabanko" grupės fondai.
Lyginant pensijų fondų grąžą, jie pagal Finansų analitikų asociacijos parengtą klasifikaciją suskirstyti į keturias grupes. Investuotojai, norėdami palyginti atitinkamo fondo veiklos efektyvumą, turėtų jį lyginti tik su tai fondų grupei priklausančiais fondais.
Fondų rezultatai taip pat pateikiami neįvertinus vienkartinio atskaitymo nuo įmokos, 1-7 proc. (daugiausiai - 10 proc.), todėl realiai į pensijų fondus nukreiptų lėšų prieaugis yra mažesnis, o kai kuriais atvejais - ir neigiamas.
"Pensijų fondų veikla yra orientuota į ilgalaikį taupymą, todėl turėtų būti vertinami investavimo rezultatai per ilgesnį laikotarpį - 3-5 metai ir daugiau", - pabrėžė M.Kalesinskas.
Jo teigimu, vertinant fondų investavimo efektyvumą, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į pelningumo bei rizikos santykį - didelis pelningumas gali reikšti ir didelę riziką.
2004-ųjų gruodžio pabaigoje daugiausiai gyventojų lėšų buvo sukaupta vidutinės akcijų dalies (30-70 proc.) pensijų fondų grupėje - 68,92 mln. litų.
Šioje grupėje pelningiausias buvo "Invaldos" grupei priklausančio "Finastos investicijų valdymo" Aktyvaus investavimo fondas, pasiekęs 37,97 proc. pelningumą (fonde buvo 1 mln. litų).
"Tokį mūsų pelningumą lėmė pasirinkta strategija investuoti į neįvertintas Vidurio ir Rytų Europos, įskaitant Lietuvą, įmones", - Eltai sakė "Finastos investicijų valdymo" direktorius Andrius Barštys.
Jis pripažino, kad bendrovės akcijų fondų grąža buvo didesnė nei tikėtasi. Investuojant bendrovės analitikai ieško 15-20 proc. neįvertintų akcijų.
Didžiausiai Baltijos šalyse finansų grupei "Hansabank" priklausančio "Hansabanko" grupės du fondai "Pensija 3", kuriuose gruodžio pabaigoje buvo 19,3 mln. litų, pasiekė 7,7 proc. bei 7,52 proc. pelningumą.
"Hansa investicijų valdymo" fondų valdytoja Daiva Račkauskienė Eltai teigė, kad bendrovė, kurios fondai Lietuvos mastu yra dideli, aktyviai valdo lėšas, investuojamas Vidurio ir Rytų Europoje, įskaitant ir Baltijos šalis.
"Kitose regionuose, pavyzdžiui, JAV, kur mūsų analitikai neturi konkurencinio pranašumo, investuojame į indekso fondus", - sakė D. Račkauskienė.
Bendrovės "Sampo gyvybės draudimas" fondas "Sampo pensija 50", kuriame gruodžio pabaigoje buvo 824,4 tūkst. litų, pernai pasiekė 6,56 proc. pelningumą.
Didžiosios Britanijos "Aviva" grupei priklausančio "Commercial Union Lietuva gyvybės draudimo" fondas "Europensija plius", kuriame yra 9,5 mln. litų, pasiekė 5,44 proc. pelningumą. Tačiau ši bendrovė taiko vieną didžiausių atskaitymų nuo įmokų - 7 proc., todėl pirmaisiais metais gyventojai sukaupė mažiau nei pervedė "Sodra".
Didžiausias vidutinės akcijų dalies fondas Švedijos SEB priklausančio Vilniaus banko grupės "VB pensija 2", pernai priaugo 4,92 proc., gruodžio pabaigoje buvo pritraukta 32,3 mln. litų.
Mažos akcijų dalies (iki 30 proc.) pensijų fonduose gruodžio pabaigoje buvo 30,91 mln. litų.
Daugiausiai uždirbo "Finastos investicijų valdymo" Augančio pajamingumo fondas - 25,24 proc. (buvo 244,3 tūkst. litų).
Du "Hansabanko" grupės mažos akcijų dalies fondai, kuriuose iš viso buvo 26,7 mln. litų, priaugo 7,7 proc. bei 7,52 procento.
Vokietijos banko "Nord/LB" valdomo šalies banko "Nord/LB Lietuva" mažos akcijų dalies fondas "Nord/LB 2" uždirbo 2,86 procento.
Vyriausybės obligacijų pensijų fonduose iš viso buvo 23,375 mln. litų.
Pelningiausias taip pat buvo "Finastos investicijų valdymo" Konservatyvaus investavimo fondas - 4,59 proc., tačiau jame buvo tik 72,9 tūkst. litų.
Vokietijos "Ergo" grupei priklausančios bendrovės "Ergo Lietuva gyvybės draudimas" fondas "Ergo konservatyvusis" uždirbo 2,98 proc., fonde buvo sukaupta 1,8 mln. litų.
Kitų bendrovių valdomi obligacijų fondai uždirbo 1,16-2,83 procento.
Absoliučiai pelningiausias buvo "Finastos investicijų valdymo" Racionalios rizikos pensijų fondas, priskiriamas akcijų (70-100 proc.) grupei. Šio fondo prieaugis pernai buvo 62,84 proc., gruodžio pabaigoje fonde buvo 1,7 mln. litų.
Kitas akcijų grupės fondas "Sampo pensija 100", kuriame buvo 2,1 mln. litų, pernai uždirbo 10,5 procento.
Akcijų pensijų fonduose iš viso buvo 3,8 mln. litų.