„Taip jau atsitiko, manau, didžiąja dalimi dėl politikų kaltės – verslas Lietuvoje papratai didžiąja dalimi sutinkamas su neigiamomis konotacijomis. Pagal paskutines apklausas vos ne visa Lietuva verslininkų nekenčia“, – penktadienį Seime vykusioje konferencijoje apie Lietuvos ateitį kalbėjo R. Lopata.
Ryškiausiu momentu, ką padarė politikai, „Arvi ir Ko“ įmonių grupei priklausančio Baltijos agroverslo instituto prezidentas R. Lopata įvardijo termino „oligarchai“ sumąstymą.
„Viena vertus, iš jų imdavo pinigus, kita vertus, juos kritikuodavo rodydami kaip vieną iš neiginių, prieš kurį reikia tautai kreipti pyktį. Suprantama, kad tokiame kontekste verslui be galo sunku dirbti“, – skaitydamas pranešimą apie verslo esmę, sakė R. Lopata.
Pasak jo, taip verslas išprovokuotas būti ne tiek atvira lobistine, o daugiau korumpuota struktūra. „Ne paslaptis, kad verslo sprendiniams įgyvendinti reikia tam tikrų politinių ir teisinių mechanizmų. Tie politiniai ir teisiniai mechanizmai, pasakysiu atvirai, dažniausiai yra perkami“, – neslėpė R. Lopata.
Profesoriaus teigimu, pagal politikų papirkinėjimo praktiką nesiskiriame nuo kitų pasaulio šalių, tačiau pagal mastą esame labiau priartėję prie Rytų Europos valstybių.
Antra didele problema verslui R. Lopata įvardijo energetiką. „Visos stambesnės pramonės įmonės, kurios galėtų būti konkurencingos europinėje erdvėje, šiuo metu tokiomis nebetampa dėl aukštų energetikos kainų. Kaip spręsti šią problemą, atvirai pasakius, manau, niekas nežino“, – kalbėjo R. Lopata.
R. Lopatos teigimu, Lietuvoje tebandoma maivytis ir žaisti tokiais žaisliukais kaip „žalioji sąmonė“, „alternatyvioji energetika“. Dėl to, sako R. Lopata, pešasi lobistiniai interesai, bet galiausiai rezultatų nėra.
