Muitinės duomenimis, per šių metų sausį-rugsėjį dėl apgaulingai mažinamos importuojamų prekių vertės šalies biudžetas neteko apie 35 mln. litų mokesčių. Tačiau, pasak finansų viceministro Vito Vasiliausko, ši suma greičiausiai yra gerokai didesnė.
Nuo lapkričio 1-osios įsigaliosiančiame Muitinės departamento direktoriaus įsakyme yra nustatytos rizikos grupės, kurioms priklausančių importuojamų prekių vertė yra ypač dažnai mažinama apgaule. Daugiausia tai - tekstilės gaminiai, avalynė, elektrotechnikos ir buities prietaisai.
Taip pat įvardijamos kilmės šalys, kuriose gaminamų prekių muitinę vertę yra linkę mažinti importuotojai: Indija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kinija, Turkija, Omanas, Bangladešas, Honkongas, Malaizija, Filipinai, Singapūras, Tailandas, Taivanas, Pietų Korėja.
Be to, ribojamas pasienio kontrolės postų, per kuriuos leidžiama įvežti minėtų prekių iš šių šalių siuntas, skaičius.
Svarbiausias kriterijus, taikant griežtas priemones, išliks prekių muitinė vertė. Jei ji bus artima lyginamosioms kainoms, verslininkai galės netrukdomi įvežti "gariūninių" grupei priskiriamas prekes, net jei jos bus pagamintos anksčiau išvardytose šalyse.
R.Stalilionis pripažino, kad dėl naujos tvarkos pasienyje gali susidaryti importuotojų eilės. Tokiais atvejais muitininkai iš mažiau darbo turinčių postų gali būti siunčiami dirbti į kitus .
Kaip žinoma, didžioji dalis minėtu būdu importuojamų prekių galutinį pirkėją pasiekia turgavietėse, kur prekiauja smulkūs patentus įsigiję prekiautojai. Jų prekių įsigijimo dokumentuose nurodoma nerealiai maža prekės kaina, tuo tarpu pirkėjas už ją moka dešimtis ir net šimtus kartų brangiau. Galimybės patikrinti ar kontroliuoti šiuos sandorius - itin menkos, nes patentininkai nevykdo jokios buhalterinės apskaitos.
Manoma, kad skirtumas tarp dokumentuose nurodomos ir realios pardavimo kainos lieka importuotojų ir didmenininkų, kurie šalies viduje nuperka įvežtas prekes, kišenėse. Vis dėlto, pasak V.Vasiliausko, dėl muitinės veiksmų gali šiek tiek sumažėti šių verslininkų pelno marža.