"Šios pozicijos reikalauju Prancūzijos vardu", - pabrėžė ministras, pažymėdamas būtinybę gerokai išplėsti stabilizavimo fondą. Pasak jo, šis finansų mechanizmas galėtų būti sulygintas su strateginėmis branduolinėmis jėgomis. "Jis tarsi branduolinis ginklas - sukurtas ne tam, kad būtų panaudotas, jis yra sulaikomojo pobūdžio".
Todėl, pastebėjo Prancūzijos ministras, Paryžiui svarbu, kad šio saugumo mechanizmo lėšos būtų didinamos. "Žinoma, mes norime, kad fondas būtų kiek įmanoma didesnis, - sakė jis. - Kuo didesnis antikrizinis fondas, tuo mažesnė rizika, kad nusilpusias šalis atakuos rinkos spekuliantai".
Vokietija savo ruožtu pasisako prieš panašias iniciatyvas. Vokietija pritarė tik planams laikinai padidinti Europos stabilizavimo fondą, skirtą probleminėms šalims palaikyti, iki 700 mlrd. eurų; fondą sudarys 500 mlrd. eurų Europos stabilumo mechanizmo (ESM) ir 200 mlrd. eurų laikinojo Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) kapitalo.
Tuo tarpu Europos Komisija (EK) siūlo sujungti ESM su EFSF į vieną nuolatinę struktūrą, kurios bendra suma siektų 940 mlrd. eurų.
Diskusijos šiuo klausimu vyks per euro grupės susitikimą Kopenhagoje kovo 30-31 dienomis.
