Keista tai, kad dėl darbo saugos instruktavimo ir reglamentavimo biuruose nesutaria patys verslininkai, nors Darbo inspekcija jau yra paruošusi naują palengvintą tvarką, iki šiol jai nepritarė darbdavių ir darbuotojų atstovai.
„Iš esmės, saugos žurnalų reikalavimas biurams yra formalus ir jis vykdomas formaliai. Visi juokiasi iš to. Suprantu, kai yra staklės, krosnys, įranga - ten atsitinka nelaimingų atsitikimų. Bet jei jūs dirbate biure, kurio sąlygos yra artimos buitinėms, jūs nuo vaikystės žinote, kaip tokiomis sąlygomis elgtis“, - sako Lietuviškų žaislų ir suvenyrų asociacijos valdybos pirmininkas bei Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narys Aldas Kikutis.
Pasak jo, tai papildomai apsunkina ypač smulkiųjų įmonių veiklą, kuriems atsiranda dar vienas reikalavimas – pildyti darbų saugos žurnalus ir reguliariai darbuotojus instruktuoti.
„Įsivaizduokite, jūs esate įmonė ir jums reikia tuo periodiškai rūpintis kas metus – dvejus, susirinkti žmonių parašus, nes jeigu ateis inspektorius ir parašų neras, rizikuojate gauti baudų, - aiškina jis. - Jei esate įmonė, reikia galvoti, kaip pinigų uždirbti, o ne apie nereikalingus formalius reikalavimus.“
A. Kikutis skaičiuoja, kad darbų saugai paprastai reikalingi du žurnalai: įvadinis darbų saugos žurnalas ir periodinis darbų saugos instruktavimo žurnalas, o prie jų įmonės turi paruošti instrukcijas.
„Prieš pasirašant jums turi paaiškinti, ko negalima daryti. Niekas to nedaro. Tai klausimas, kam tai reikia daryti apskritai?“, - piktinasi asociacijų vadovas.
Laikinasis Valstybinės darbo inspekcijos vadovas Vilius Mačiulaitis sutinka, kad biurams turi būti supaprastinti darbų saugos reikalavimai, tačiau teigia, kad patys darbdaviai tokiam inspekcijos pasiūlymui šiemet yra nepritarę.
„Darbo instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos aprašą tvirtina Darbo inspekcija ir yra parengtas jo pakeitimo projektas, kad tų popierių darbo vietose liktų kaip įmanoma mažiau, - sako jis. - Biuruose beveik neįvyksta nelaimingų atsitikimų, jie dažniausiai įvyksta ne dėl darbo, pavyzdžiui, pasilipa ant kedės palieti kokią gėlę, nukrenta ir panašiai, bet tokių gamybinių, prie mašinų, jų, be jokios abejonės, nėra.“
Valstybinė darbo inspekcija šiemet siūlomus pakeitimus pristatė trišalei Darbuotojų saugos ir sveikatos komisijai, kurioje yra valstybės institucijų, darbdavių ir darbuotojų atstovai. Siūlyta, darbdaviai instruktavimo tipą ir tvarką galėtų pasirinkti pagal ekonominę veiklą ir ji būtų supaprastina.
Biuruose irgi tyko pavojų
Nors Darbo inspekcija planuoja tęsti diskusijas su darbdaviais, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas ir bendrovės "Kauno liftai" generalinis direktorius Jonas Guzavičius, pirmininkavęs Darbuotojų saugos ir sveikatos komisijai, kai buvo atmestas Darbo inspekcijos pasiūlymas, sako, kad darbo saugos žurnalai ir instruktažai turi likti.
„Jeigu biuro žmogus bus raštiškai neinstruktuotas ir nebus pasirašęs, kad jam draudžiama darbo metu vairuoti savo automobilį asmeniniais tikslais, ar atlikti darbus, nesusijusius su tiesioginėmis funkcijomis ir taip toliau, įvykus nelaimingam atsitikimui tas darbdavys labai stipriai nukentės, nes yra ir turtinės, ir neturtinės žalos atlyginimas, kuri kartais siekia ir 0,5 mln. Lt”, - paaiškina verslininkas.
Esą, kai prasideda teismo procesai, prokuroras pareikalaus įrodymų, kad darbuotojas buvo įspėtas ir tuomet verslininkas atsidurs nepavydėtinoje situacijoje.
„Instruktuoti yra nesudėtingas procesas, įvertinant tai, kad yra daug nelaimių tiesiog iš nežinojimo. Mes, darbdaviai, vienareikšmiai pasisakėme, ir ne tik darbdaviai, ir profesinės sąjungos, ir dauguma ministerijų darbuotojų, kad tas palengvinimas būtų meškos paslauga“, - sako J. Guzavičius.
Anot jo, darbdavių statistika rodo, kad daugiau negu 80 proc. darbuotojų, kurie žūsta ar yra sunkiai sužalojami, būna dirbę pirmus metus toje darbo vietoje ir tai įrodo, kad darbo saugos instruktažas yra ypatingai svarbus.
„Jeigu mes priimtume tokį drastišką sprendimą, sakykime, biuruose nereikia instruktažo, bet palaukite, juk yra ir Baudžiamasis kodeksas, ir taip toliau, negi mes keisime šimtus norminių aktų, kad instruktažai vienur reikalingi, o kitur – ne. Aišku, jis neturėtų prilygti tokiam, kuris vykdomas dirbant aukštyje ar chemijos gamykloje. Biure yra žymiai mažesnė pavojų tikimybė nei statybose arba eisme, mes suprantame, bet ji yra“, - tikina J. Guzavičius.
Verslininko manymu, ir V. Mačiulaičio pateiktas pavyzdys apie galimybę susižeisti laistant gėles irgi yra susijęs su darbų sauga.Esą galbūt darbuotojus reikia įspėti yra pavojų keliančias elektros sistemas, prietaisus ir taip toliau.
„Madinga palengvinti naštą, bet reikia žiūrėti, kur ta našta yra sunki ir ten lengvinti, o kas susiję su darbų sauga, ši našta nėra sunki ir ji turi būti labai griežtai reglamentuota, - sako J. Guzavičius. - Tie, kurie sako, kad dokumentų nereikia, jie paprasčiausiai neįsigilinę į darbų saugos specifiką ir su jais padiskutavus būtų galima labai nesunku įrodyti jų reikalingumą.“
Tačiau Darbo inspekcija tikina, kad diskusijos toliau bus tęsiamos, nes esama teisinė situacija – netenkina.
„Mes teiksime kitus sprendimų būdus, kaip būtų galima sumažinti šitą naštą toms įmonėms, kurioms galbūt nėra būtina turėti tiek dokumentų, žurnalų ir visų kitų dalykų“, - žada inspekcijos vadovas.
