Rodos, ekonomikos slogutis jau traukiasi, na, bent valdžios atstovai sako. Aš kažkodėl to nejaučiu, o dar tie kontrastai grįžus iš kitokio pasaulio... Žinoma, tuoj pat sulauksiu komentarų, kad reikia rankoves atsiraitoti ir baltas rankeles į srutas, švelniai tariant, sukišti. Ir dar, kad dejuoja tik tie, kurie mąstyti ir dirbti tingi.
Galiu draskytis ir įrodinėti savo tiesas, tačiau lietuviai lankstumu neišsiskiria. Kartais imi ir pagalvoji – o kas iš to? Prasideda šiuo metu visai nereikalingos egzistencijos, prasmės, savivertės ir kitos paieškos...
Sklaidydama šiugždančius lietuviškos žiniasklaidos puslapius, gaunu dar vieną dozę negatyvios informacijos: šildymo kainos kyla ir apskaičiuojamos neaiškiai, kažkas savo namuose (!) nušalo galūnes, o sukčiai apgavo pensininkų porą. Žiniasklaida – ketvirtoji valdžia ir, remiantis įvairiais tyrimais, esame linkę ja pasitikėti. Taigi sąmoningai ar ne, bet leidžiamės vėtomi ir mėtomi. O ar negalima kitaip?
Stengiuosi pasitelkti girdėtas teorijas apie pozityvizmą. Ir iš naujo sklaidau puslapius. Užtinku jau senokai gvildentą temą apie lenkiškos mėsos ir jos gaminių konkurencingas kainas bei lietuvius, plūstančius į Suvalkus. Šypteliu, kad baltarusiai šturmuoja Lietuvos prekybos centrus, o suvalkiečiai ir dzūkai – Lenkijos parduotuves. Viena vertus, tai normalus žmonių bandymas sutaupyti. Juk net Skandinavijos šalyse migruojama: norvegai pasitaikius galimybei apsiperka Švedijoje, o švedai ramia širdimi traukia į Suomiją. Taupymo režimui – vis dar žalia žviesa.
Suintriguota lenkiškos mėsos, konkrečiai – kiaulienos – importo temos, imu ieškoti daugiau informacijos. Kažkodėl pirmiausia kyla asociacija, kad jei pigu, tai prasta. Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, lietuvių įsitikinimas, kad lenkiška paukštiena ar kiauliena yra blogesnės kokybės, nėra pagrįstas, nes mėsa atitinka visus kokybės standartus. Be to, pigesnės už lietuvišką kiaulienos siūlo ne tik Lenkijos, bet ir Belgijos, Vokietijos ūkininkai. Kodėl?
Grįžkime prie Lenkijos. Šioje valstybėje šviežiai mėsai taikomas 3 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM), galutinei mėsos ir jos gaminių produkcijai – 7 proc. PVM. O Lietuvoje mokame 21 proc. PVM. Be to, šalyje kaimynėje ūkininkams skiriama nemaža parama iš biudžeto, o kur dar neišsemiami Europos Sąjungos struktūrinių fondų aruodai. Štai jums ir kainų skirtumai. Tad gal dar galima susukti lenkiškos kiaulienos importo versliuką?
Rašau laišką bendruoju paštu vilnius@trade.gov.pl Lenkijos Respublikos ambasados Prekybos ir investicijų skyriui Vilniuje. Kadangi nemoku lenkų kalbos, o į pagalbą pasitelkti „Google“ vertėją atrodo nesolidu, rašau angliškai. Nežinau, kas sutrukdė – anglų kalba ar didžiulis informacijos srautas, bet praėjus daugiau nei savaitei vis dar nesulaukiu atsakymo. Taigi lieka žygiuoti į turgų aiškintis lietuvių pirkimo subtilybių.
Pasirenku vieną naujausių Vilniaus prekyviečių – „Sostinės“ turgų. Traukdama nuo vieno prekystalio prie kito ir pildydama krepšį įvairiomis gėrybėmis – pradedant kiaulienos vyniotiniais, baigiant išpjovomis – pamažėle renku informaciją. Visi prekeiviai sutartinai tvirtina, kad perku lietuviškus produktus. Paklausti apie prekybą, tik kinkuoja galvomis, na, suprask, moterie, – gi krizė. Randu vieną šnekesnę moterytę. Ji sako, kad visi dabar ieško pigesnių produktų, tačiau išgalintys mieliau renkasi kiek brangesnius lietuviškus.
Keliaudama namų link užsuku ir į Šeškinės turgelį. Čia jau akivaizdžiai išdėliota lenkiška produkcija, net su etiketėmis. Dienos metas, senas turgelis, o gal greta stūksanti poliklinika lemia, kad pagrindiniai klientai – senjorai. Pastoviniuoju vienur kitur ir stebiu prekybos procesą, gaudau informacijos apie mėsą nuotrupas.
Išsiaiškinu, kad prekybininkai gali pasiūlyti pigesnės mėsos, nes įsigijus verslo liudijimą ar ūkininko pažymėjimą leidžiama nemokėti PVM, jeigu metinė apyvarta nesiekia 100 tūkst. litų. Kur tau Šeškinėje tokios sumos pinigų?!
Nebloga mintis dirbti turint verslo liudijimą, o jeigu norėčiau tapti stambesne žuvele? Užklystu ne tik į oficialius valstybinius tinklalapius, bet ir į įvairius forumus. Žmonės kalba, kad Suvalkuose kainos jau kyla ir yra net apie 30 proc. didesnės nei giliau Lenkijoje. Be to, norint užsiimti importu ir daugiau užsidirbti, geriau kiaulieną pirkti iš skerdyklų, nes lenkų ūkininkai ne tik bandys, bet ir parduos produkciją brangiau. Taip pat siūloma nesibaidyti kiaulių augintojų, kurie įvairiais papildais spartina jų išpampimą, – mėsos kokybė ta pati, tik skonis gal kiek prėskesnis.
Tiesa, norint tapti lenkiškos produkcijos importuotoju teks susidurti su lietuviška mokesčių sistema – galutinis PVM taikomas toks pat, t. y. 21 proc. Guodžia pigesnė produkcija ir valiutos keitimo kursas (šiuo metu 1 zlotas vertas kiek daugiau nei 80 lietuviškų centų), tad net ir pridėjus tą slegiantį mokestį mėsos galima pasiūlyti už mažesnę kainą.
Taigi vėl pasistengiau ir paieškojau perspektyvų. Suprantu, kad bent mąstyti netingiu. Tik problema, kad mąstau per daug, o verslo pasaulyje reikia išdrįsti rizikuoti. Kol kas atidedu mėsos importo į Lietuvą verslo planus ir ramia sąžine vidurnaktį skanauju lenkiškus lašinius, prie kurių puikiai dera lietuviška duona ir rauginti agurkėliai. Et, ta pati kiaulė, tik kitoje barikadų pusėje... Beje, močiutė mokė, kad svarbiausia gyvenime yra veikiančios smegenys ir stabilus pagrindas po kojomis. Na, kol kas vis dar užsiimu pagrindo paieškomis...
Ką aš sužinojau?
Šviežiai mėsai Lenkijoje taikomas 3 proc. PVM, galutinei mėsos ir jos gaminių produkcijai – 7 proc. PVM. Vis dėlto importuojant lenkišką produkciją galutinis PVM (ne kaina) Lietuvoje būna toks pat (21 proc.).
Įsigijus verslo liudijimą ar ūkininko pažymėjimą leidžiama nemokėti PVM, jeigu metinė apyvarta siekia iki 100 tūkst. litų.
Pigiau kiaules užaugina lenkai, vokiečiai ir belgai.
Kiaulienos importas į Lietuvą pradėjo didėti 2006 m., o lietuviškos kiaulienos skerdienos nuo 2006 m. vis mažėjo (2006 m. – 121,8 tūkst. kg, 2007 m. – 114,2 tūkst. kg, 2008 m. – 85,3 tūkst. kg, 2009 m. – 70,9 tūkst. kg, 2010 m. 86,1 tūkst. kg). Statistikos departamentas daugiau duomenų nepateikia.
Verslo pradžios sėkmė ir „TOP turtingiausi Rusijos verslininkai“ ieškokite „bzn start“ kovo mėnesio verslo žurnalo numeryje.
