Savi apgaudinėja savus
Dešimtys ir šimtai tūkstančių litų susigrąžinamų mokesčių pavidalu – tokios aferos pastaraisiais metais labiausiai vilioja nusikaltėlius ir jais tampančius nesąžiningus verslininkus.
Perpratę mokesčių sistemą ir galimybę susigrąžinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) aferistai melžia valstybę.
Krizės metas atnešė permainų ir į šešėlinį pasaulį. Ne vienas tų, kurie anksčiau priklausė nusikalstamiems susivienijimams ir garsėjo žiauriais kriminaliniais nusikaltimais, vėliau legalizavo savo veiklą, tapdami abejotinos reputacijos verslininkais.
Dabar jie jau baiminasi tiesiog reketuoti ar atiminėti svetimą turtą. Pareigūnai pastebi, kad nusikaltėliai gilinasi į įstatymus, mokesčių sistemą ir kuria kolosalias aferų schemas.
Panašu, kad bendraudami tarpusavyje buvę gaujų nariai vis dar naudoja senus metodus: kelis kartus parduoda tą patį verslą skirtingiems žmonėms, nesumoka už paslaugas ir prekes, o nesulaukę sutarčių įvykdymo griebiasi smurto.
Siekė pelnytis iš mokesčių
Apie tai, kad prasidėjus krizei pasikeitė neteisėto pelnymosi įpročiai, kalba ir teisėsaugos organų atstovai.
Klaipėdos apygardos prokuratūros sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Linas Kiaurakis tikino, kad dar prieš keletą metų sukčiaujant mokesčių susigrąžinimo srityje būdavo intensyviai apvaginėjama valstybė. Tai dažniausiai daryta eksportuojant su klastotais dokumentais įsigytas prekes.
Tiesa, būta atvejų, kai produkcijos išvežimas būdavo tik imituojamas. Lietuvoje yra užfiksuota, kai dokumentuose buvo nepagrįstai padidinta eksportuojamų prekių vertė, nes būtent nuo jos ir grąžinamas 21 proc. sudarantis pridėtinės vertės mokestis.
Vėliau pradėjo ryškėti nusikaltimai, kai būdavo grobstomas įmonių turtas. Dažnai tai daro samdomi darbuotojai. Klaipėdiečiai dar nepamiršo vienos profesinės mokyklos buhalterės istorijos, kai per keletą metų buvo pasisavinti 2 mln. litų.
Ir iš įmonės, ir iš biudžeto
„Vis dažniau pastebima atvejų, kai tas pats asmuo apvagia ir valstybę, ir kraunasi sau į kišenę iš įmonės kasos. Išaiškinome ne vieną tokį nusikaltimą, nemažai bylų jau nukeliavo ir į teismus“, – aiškino L.Kiaurakis.
Tokių suktybių schema – paprasta. Dažniausiai veikiama įmonėse, kuriose ir direktorius, ir vienintelis akcininkas yra tas pats asmuo.
Tačiau jis nepaiso įstatymo raidės, kad ir vieninteliam akcininkui įmonės turtas yra svetimas. Vienintelis savininkas sukuria paslaugų arba prekių įgijimo regimybę, o už tai sumokėtus pinigus įsideda sau į kišenę.
Šis fiktyvus sandoris įtraukiamas į buhalterines ataskaitas, pateikiamas Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri grąžina iš valstybės kišenės nemenkas sumas mokesčių pavidalu.
Pagalbininkams už tai tenka nedidelis procentas.
Prokuroras pasakojo, kad ši schema – ne vienintelė, kai vienu veiksmu skriaudžiama ir valstybė, kuri grąžina mokestį, ir įmonė, kuri taip praranda grynuosius pinigus.
„Minėtas būdas ypatingas tuo, kad pirmiausias tikslas čia yra užvaldyti įmonės pinigus. Bet kadangi suklastoti dokumentai pasiekia mokesčių inspekciją, tuo pat metu apgaunama ir valstybė, nors pirminis tikslas buvo ne PVM“, – aiškino naujų nusikaltimų subtilybes prokuroras L.Kiaurakis. – Taip sukčiaujant neretai atsitinka, kad įmonės vadovas mėgaujasi prabanga, o kreditoriams ir darbuotojams sumokėti neturi pinigų.“
Tyrimus klampina ir benamiai
Dažniausiai panašius nusikaltimus pirmieji užfiksuoja mokesčių inspekcijos darbuotojai.
Kalbėdamas apie šiuos painius ir nelengvai įrodomus nusikaltimus, prokuroras tikino, kad šioje srityje didelis nuopelnas tenka profesionaliems Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnams.
„Tyrimai yra sudėtingi, didelės apimties, bylose yra keli ar keliolika, kartais net keliasdešimt įtariamųjų. Neretai vienu metu tikrinamos kelios ar net keliolika bendrovių. Sudėtinga ne tik surasti ir apklausti kituose miestuose gyvenančius asmenis. Be to, apklausoms ieškoma nemažai asocialių asmenų, kurių duomenys buvo
panaudoti nusikaltimams. Daugėja atvejų, kai PVM grobsto organizuotos grupuotės, todėl jų išaiškinimas bei įrodymų surinkimas reikalauja papildomų laiko sąnaudų“, – atskleidė L.Kiaurakis.
Valstybinės mokesčių inspekcijos medžiagos dėl PVM grobstymų dažniausiai gaunamos praėjus keliems mėnesiams ar net metams po nusikalstamos grobstymo schemos panaudojimo, o tai yra vienas veiksnių, kodėl šias bylas sunku tirti.
Tyrimai užtrunka dėl ūkinės finansinės veiklos patikrų bei dėl specifikos bylų, kuriose dažnai keletas ūkio subjektų veikia ne Lietuvos valstybėje. Todėl į kitas valstybes tenka kreiptis teisinės pagalbos.
Pasitaiko atvejų, kai viename ikiteisminiame tyrime būtina kreiptis į kelias užsienio valstybes.
Kontrabanda kerta šaliai
Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras Giedrius Danėlius pažymi, valstybę stekena ir kontrabanda. Tai dar vienas būdas apvogti valstybę, taip pat ir kiekvieną mūsų.
Kol kas šioje srityje nepralenkiama kontrabandos prekė – rūkalai ir degalai.
Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas Arvydas Daugėla teigė, kad 2010 metais teismą pasiekė dvigubai daugiau kontrabandos bylų nei ankstesniais metais, o pernai šis skaičius išaugo dar trečdaliu. Panašūs skaičiai, pasak teismo pirmininko, ryškėja ir skaičiuojant turto pasisavinimo bylas.
Tokia tendencija aiškinama gerėjančiu pareigūnų, pasieniečių bei muitininkų darbu.
Apie tai byloja pasikeitusi nelegalių rūkalų pasiūla Vakarų Lietuvoje. Čia atokiai nuo rytinės valstybės sienos šiemet kur kas daugiau parduodama baltarusiškų cigarečių, nei pargabentų iš Kaliningrado srities.
Įstatymu smogs pralobusiems
Klaipėdos apskrities organizuoto nusikalstamumo tyrimų biuro viršininkas Valdas Narutavičius tikino, kad ne tik nusikaltėliai taikosi prie naujų sąlygų, bet ir valstybės politika vis labiau nukreipta į tai, kad biudžetui būtų atlyginta už padarytą jai žalą.
Netrukus teismą pasieks byla, kurioje neteisėtu praturtėjimu kaltinamas kvaišalus legaliai pardavinėjęs klaipėdietis. Tikimasi, kad tai bus viena pirmųjų bylų, kurioje bus pritaikytas 2010 metų pabaigoje priimtas įstatymas, pagal kurį baudžiama už neteisėtą praturtėjimą.
Jau dabar pareigūnai išsiaiškino, kad per 10 mėnesių nemokėdamas mokesčių ir prekiaudamas pavojingais chemikalais klaipėdietis turėjo 3 mln. litų pajamų. Be to, manoma, kad jis yra neteisėtai įgijęs daugiau nei 1,5 mln. vertės turto.
„Įstatymas veikia dar labai trumpą laiką, bet tikiu, po kelerių metų Lietuvoje nebebus norma, kai niekur oficialiai nedirbantys žmonės gyvena pilyse ir mėgaujasi prabanga. Taikant šį įstatymą bus galima prigriebti ir sukčius, ir narkotikų prekeivius“, – tikino V.Narutavičius.
Faktai
2011 m. Klaipėdos apygardoje vykdyti 45 tyrimai dėl PVM grobstymo.
Teismai išnagrinėjo 8 baudžiamąsias bylas.
Nuteista fizinių 13 asmenų ir 3 juridiniai asmenys.
PVM grobstytojai pasisavino daugiau nei pusę milijono litų.
