Europos Komisija prognozuoja, kad kitais metais Vengrijos biudžeto išlaidos gerokai viršys pajamas, todėl šalis nesugebės įvykdyti reikalavimo biudžeto deficitą išlaikyti ties 3 procentų riba.

Jei Budapeštas iki birželio pabaigos nesiims priemonių mažinti išlaidas, tai bus pirmas kartas Europos Sąjungoje, kai valstybė narė baudžiama dėl finansų drausmės nesilaikymo.

Taip Briuselio institucijos nori parodyti, kad yra paisoma teisės aktų, kurie numato baudas eurozonos narėms ir kitas finansines priemones valstybėms, neturinčioms euro, tokioms kaip Vengrija.

Tačiau šalies vyriausybė teigia, kad Komisijos prognozės dėl didėsiančio deficito yra neteisingos ir tikina įvykdžiusi visas reikalingas priemonės jį mažinti.

Europos Sąjungos finansų ministrai antradienį susitikime taip pat ginčijosi, ar Bendrijoje reikėtų įvesti finansinių sandorių mokestį. Jis būtų taikomas bankams už finansines operacijas.

Tačiau šiam mokesčiui stipriai besipriešinančios Airija ir Didžioji Britanija kelia abejonių, ar rinkliava įmanoma visose 27 valstybėse.

Pirmadienį vakare eurozonos finansų ministrai bent laikinai užgesino krizės gaisrą Graikijoje – politiniu lygiu susitarė skirti šiai valstybei antrąją išmoką (130 milijardų eurų). Taip baigėsi kelis mėnesius trukusios Graikijos derybos su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) ir Briuselio institucijomis.

Formaliai sprendimui dėl pinigų skyrimo dar turės pritarti TVF fondas. Tačiau dabar finansų ministrų akys krypsta į Ispaniją, kuri dėl stipriai augančio biudžeto deficito laikoma galima grėsme ekonomikai.