Europarlamentarai siūlo ne tik mažinti atotrūkį tarp moterims ir vyrams mokamų algų, bet ir siekti didesnio jų atstovavimo politikoje, aukščiausiuose valdžios institucijų ir verslo kompanijų postuose. Siekiant lyčių lygybės darbo rinkoje, Briuselyje sklando net tokios idėjos, kaip siūlymai vyrams skirti daugiau laiko vaikams prižiūrėti ar juos labiau apmokestinti, o iš surinktų pinigų didinti moterų atlyginimus.
Mažesnis atlyginimas - mažesnė pensija ir skurdo grėsmė
"Gal reikėtų apsvarstyti specialų solidarumo mokestį - vyrai iš solidarumo mokėtų didesnius mokesčius, o papildomai surinktus pinigus būtų galima atiduoti mažiau uždirbančioms moterims", - trečiadienį, Tarptautinės moters dienos išvakarėse, Europos Parlamente (EP) Briuselyje surengtame seminare svarstė olandų politikė Marije Cornelissen.
Anot jos, taip pat būtų galima įpareigoti vyrus skirti daugiau laiko vaikams prižiūrėti.
"Vienas iš būdų siekti vienodo atlyginimo yra eiti į teismus", - DELFI sakė europarlamentarė. Tačiau tam, anot jos, būtina žinoti ne tik savo, bet ir kolegų atlyginimus.
"Man labai keista, kad kompanijos bijo viešai skelbti darbo užmokestį", - gūžčiojo pečiais DELFI pašnekovė.
Naujausi "Eurostat" turimi duomenys rodo, kad ES narėse moterų darbo užmokestis yra vidutiniškai 17,5 proc. mažesnis už vyrų, nors jos sudaro 60 proc. universitetų absolventų.
Nepralenkiama lyderė šiuo požiūriu yra Estija, kurioje dailioji lytis uždirba maždaug 32 proc. mažiau. Nuo jos gerokai atsilieka Čekija (apie 26 proc.) ir Austrija (apie 25 proc.).
Lietuvos rodiklis yra kiek geresnis nei vidurkis - 15 proc. Tarp visų ES narių esame dešimti, žemiau už Slovėniją (3 proc.), Italiją (apie 5 proc.), Rumuniją (8 proc.), Lenkiją (10 proc.).
Kur kas didesnis skirtumas tarp vyrų ir moterų atlyginimų užfiksuotas Vokietijoje, Graikijoje, Kipre, Nyderlanduose, Suomijoje, Didžiojoje Britanijoje.
EP Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas pritarė rezoliucijai, kad reaguojant į krizę būtina mažinti atotrūkį tarp vyrams bei moterims mokamų atlyginimų. Anot rezoliucijos autorės Nyderlandų politikės Sophios in'T Veld, dabartinė ekonominė ir finansų krizė moterims kerta kur kas skaudžiau, mat jos ir taip gauna vidutiniškai mažesnes algas. Menkesnis atlyginimas reiškia ne tik kuklesnes pajamas, bet ir mažesnes pensijas, pabrėžė italų europarlamentarė Barbara Matera, taigi senyvos moterys toliau susiduria su ekonominiais sunkumais. Remiantis statistika, 22 proc. moterų, sulaukusių 65 metų, gresia skurdas - ir tik 16 proc. vyrų.
Kviesdamas įstatymais siekti vienodo užmokesčio tokią pačią kvalifikaciją turintiems ir tokį patį darbą atliekantiems skirtingų lyčių atstovams, komitetas ragina kiekvienoje ES narėje sumažinti atotrūkį tarp atlyginimų bent 10 proc.
Azijoje verslas - vyrų reikalas
Tarp privačių kompanijų valdybų narių moterų yra tik septintadalis, o tarp vadovų šį sausį jos sudarė vos 3,2 proc. Dabar šis rodiklis tesiekia 13,7 proc. Tiesa, net ir tai yra šiokia tokia pažanga, mat prieš porą metų jis buvo 11,8 proc., bet tokiais tempais lyčių lygybei pasiekti prireiktų daugiau nei keturių dešimtmečių. "Moterys į darbo rinką patenka pasiruošusios geriau už vyrus, bet aukščiausiame lygyje jos atstovavimas smunka", - teigiama Europos Komisijos ataskaitoje. Kartu joms mokamas ir vidutiniškai mažesnis atlyginimas.
"Aukščiausios pareigos paprastai atitenka vyrams", - apgailestavo EP viceprezidentė Roberta Angelilli.
"Atrodytų, lyg moterys nėra tie žmonės, kurie gali imtis aukštų pareigų", - jai pritarė graikų europarlamentarė Rodi Kratsa-Tsagaropoulou.
Lietuva ir šiuo požiūriu truputį lenkia ES vidurkį - didžiųjų kompanijų vadovybėje moterys sudaro 14,5 proc. (pernai ir užpernai sudarė atitinkamai 14 proc. ir 13,1 proc.). Prasčiausia situacija - Pietų Europos šalyse (vos 6 proc. Italijoje ir Portugalijoje), geriausia - Skandinavijoje ir Latvijoje, kur moterys sudaro apie ketvirtadalį verslo lyderių.
Tuo metu Azijoje, kaip pažymėjo "Financial Times", aktyvus dailiosios lyties dalyvavimas versle yra greičiau išimtis negu taisyklė. Indijoje ir Kinijoje jos sudaro 5 proc., o Japonijoje - vos 1 proc. valdybų narių.
Už teisingumą atsakinga eurokomisarė Viviane Reding, įpykusi, kad jos ankstesnės pastangos pritraukti daugiau moterų į aukščiausius postus versle nedavė laukiamų vaisių, prabilo apie griežtesnes priemones. Pripažinusi, kad savireguliacija nepasiteisino, ji užsimojo įteisinti kvotas, kurios "atvertų kelią į didesnę lygybę ir pramuštų stiklines lubas". Šios kvotos esą taptų revoliucija darbo rinkoje - nors faktiškai ji prasidėjo jau prieš dešimtis metų, daugelyje verslo sričių iki galo taip ir neįvyko.
Jau prieš metus V.Reding pakvietė kompanijas savanoriškai padidinti valdybų narių moterų skaičių, keičiant išeinančius direktorius, iki 30 proc. 2015 m. ir iki 40 proc. 2020 m. Tokių veiksmų ėmėsi vos 24 kompanijos. Reaguodama į tokį verslo vangumą, V.Reding inicijuoja konsultacijas su vyriausybėmis, profsąjungomis, verslininkais ir nevyriausybinėmis grupėmis. Per tris mėnesius norima susitarti, kokią moterų proporciją turėtų nustatyti ES, ar kvotas numatyti tik valstybės įmonėms, ar ir toms, kurių akcijomis prekiaujama biržoje, kokių sankcijų būtų galima imtis už reikalavimų nevykdymą, kokias numatyti išimtis.
Prancūzija jau įvedė kvotą. Pernai ji nustatė, kad 2014 m. moterys turės sudaryti bent 20 proc. kompanijų valdybų narių, o 2020 m. - 40 proc. Panašios priemonės jau svarstomos Belgijoje ir kai kuriose kitose ES šalyse. 2015 m. Italijoje kompanijų vadovybėje moterys turės sudaryti trečdalį, priešingu atveju gresia baudos iki 1 mln. eurų ir valdybos rinkimų rezultatų anuliavimas.
"Europos pramonininkų apskritojo stalo", didžiųjų tarptautinių kompanijų vadovų forumo, nuomone, dėl įvairių verslo sektorių ir nacionalinių skirtumų kvotos turėtų būti savanoriškos.
