Parduotuvių lentynose šiemet pasirodė 8 proc. stiprumo alaus gėrimas 2 litrų plastikiniame butelyje, kurio kaina yra iki 4 litų, ir esą tokiomis prekėmis didieji pramoninkai siekia išstumti iš rinkos tikro alaus gamintojus, mano mažųjų alaus daryklų asociacijos vadovė Lina Šileikienė.
„Nenuostabu, jog Lietuvos Seimo nariai, matydami, kaip prekybos centrų lentynas užkariauja stiprūs ir pigūs alaus surogatai, imasi priemonių riboti alaus stiprumą. Visus gamintojus matuodami pagal vieną kurpalį. Alkoholio kontrolės įstatymo taisytojai jau pamiršo, jog Lietuvoje yra ir kokybiško tradicinio stipraus alaus. Dėl tokių trumpalaikių akcijų pradedama kovoti su visais alaus gamintojais, o mažieji aludariai yra užspiečiami į kampą ir balansuoja ties bankroto riba“, - teigia L. Šileikienė.
Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas su tokiais priekaištais nesutinka ir sako, kad mažieji aludariai be reikalo skundžiasi, jei jų produktas yra išskirtinis ir kokybiškas – tokiu atveju jis turi turėti pirkėją, kuris yra pasiryžęs mokėti daugiau.
„Man lengva patarimus dalinti, kai aš neatsakau už jokios konkrečios gamyklos pelno eilutę, bet vis norėčiau pasakyti mažiesiems aludariams, kad jie neturėtų bandyti mėgdžioti didžiųjų, gaminti tokį pat alų ir bandyti parduoti jį pigiau. Kaip galima konkuruoti prieš masto ekonomiją? Aišku, yra būdas konkuruoti: gaminti išskirtinių, ypatingų rūšių alų, kurių vartotojai perka nedaug, bet pasiruošę mokėti brangiau, kurio mažais kiekiais dideliam aludariui neapsimoka gaminti, bet kada visi pliekiasi „bambalių“ rinkoje, tai paskui nereikia ir skųstis - jeigu tik tiek ir tetraukia verslo strategija, kad kautis ekonominiame segmente. Gal reikėtų pagalvoti, ką reikšmingesnio vartotojams pasiūlyti?“, - klausia jis.
S. Galadauskas pripažįsta, kad, iš tiesų, dabar kainų konkurencija Lietuvos alaus rinkoje yra žiauriausia. Tiesa, anot jo, kainas mažina ne tik didieji gamintojai, bet ir mažieji, ir tiek vieniems, tiek kitiems kartais pavyksta savo prekę pasiūlyti pigiau nei importinę.
Vieni mato konkurenciją pigiausiame segmente, kiti skundžiasi gadinamu įvaizdžiu
„Kalba eina apie vadinamąjį ekonominį segmentą, kuris, aišku, yra didelė dalis Lietuvoje, kaip ir visų prekių, nes didžioji dalis prekių nuperkama to ekonominio, pigaus segmento. Neturi kur dėtis ir didieji, jie turi nuleisti kainas ir bando konkuruoti. Ir mažieji mažina kainas, kartais susimažina tiek, kad būna pigesni už baltarusišką alų. Kitą vertus, jeigu nekonkuruos, tai ir neparduos, - dėsto S. Galadauskas. - Kiek mano atmintis siekia, dabar yra aršiausios kovos dėl kainų. Jeigu alaus rinka auga, tai vertė alaus rinkos šiek tiek mažėja.“
„Vyksta didžiųjų monopolistų stipraus alaus kainų dempingo akcija, nukreipta prieš mažąsias alaus daryklas. Mažųjų aludarių natūraliai verdamo tradicinio alaus savikaina didesnė nei didžiųjų bendrovių parduodamo alaus kaina, - paaiškina L. Šileikienė. - Mažųjų aludarių segmentas visai kitas, tačiau žala daroma į plastinius butelius pilstomam alui, kuris sudaro nemažą mažųjų aludarių išverdamo alaus dalį.“
Anot jos, taip didieji siekia išstumti mažuosius gamintojus iš rinkos ir kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją siūlydama į Alaus apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninį reglamentą įtraukti tikslius alaus apibrėžimus. Siūloma produkciją skirstyti į alų ir alaus gėrimą ir taip apsaugoti vartotoją nuo, mažųjų manymu, nekokybiško gėrimo.
Lietuvos aludarių gildijos duomenimis, 2011-aisiais metais, palyginti su 2010-ais, lietuviško alaus padaryta ir parduota beveik 5 procentais daugiau litrais, tačiau pardavimai litais nedidėjo, bet smuktelėjo.
Skelbta, kad Lietuva alui iš trečiųjų šalių, t.y. Rusijos, Baltarusijos bei Ukrainos, taiko nulinį muito tarifą, kuriuos nustato Europos Komisija arba Taryba. Norint iškelti antidempingo bylą, reikia, kad 25 proc. ES bendrijos alaus rinkos dalyvių pareikštų, kad jie nukentėjo dėl dempinginių baltarusiško alaus kainų.
