Vasario mėn. gyventojai truputį geriau vertino namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties bei bedarbių skaičiaus kitimo perspektyvas per artimiausius 12 mėn., tačiau sumažėjo gyventojų, besitikinčių bent kiek sutaupyti.
Vasario mėn. 9 procentai gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 41 procentas – kad pablogėjo, likusieji 50 procentų – kad nepasikeitė (sausio mėn. – atitinkamai 7, 41 ir 51 proc.). Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėn., 14 procentų gyventojų vylėsi, kad ji pagerės, 26 procentai manė, kad finansinė padėtis prastės (sausio mėn. – atitinkamai 15 ir 27 proc.). Daugiau nei pusės (56 proc.) gyventojų manymu, jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 12 procentų gyventojų teigė, kad per praėjusius metus ji pagerėjo, 54 procentai – kad pablogėjo, trečdalis (33 proc.) – kad nepasikeitė (sausio mėn. – atitinkamai 12, 57 ir 30 proc.). 17 procentų gyventojų manė, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. truputį pagerės, 37 procentai – kad pablogės, 43 procentai teigė, kad padėtis išliks tokia pati (sausio mėn. – atitinkamai 16, 38 ir 43 proc.).
Vasario mėn. 13 procentų gyventojų tikėjosi artimiausius 12 mėn. bedarbių skaičių mažėsiant, 52 procentai prognozavo, kad jis toliau augs (gruodžio mėn. – atitinkamai 12 ir 54 proc.).
Per metus (2012 m. vasario mėn., palyginti su 2011 m. vasario mėn.) vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 1 procentiniu punktu. Palyginti su praėjusiais metais, gyventojai geriau vertino savo namų ūkio finansinės padėties ir bedarbių skaičiaus kitimo per artimiausius 12 mėn. perspektyvas: manančiųjų, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pablogės, sumažėjo nuo 31 iki 26 procentų, o teigiančiųjų, kad bedarbių skaičius labai išaugs – nuo 12 iki 10 procentų. Tačiau suprastėjo šalies ekonominės padėties prognozė artimiausiems 12 mėn.: manančiųjų, kad ekonomika augs, dalis sumažėjo nuo 23 iki 17 procentų.
