„Virš kai kurių įsiskolinusių euro zonos valstybių ekonomikų susitvenkę debesys vis dar nesisklaido. Dėl to prastėjantys lūkesčiai slopina pagrindinių mūsų šalies prekybos partnerių ūkio raidą. Šis neapibrėžtumas varžo Lietuvos įmonių veiklos apimtį, riboja investicijų planus, trukdo sparčiau atsitiesti darbo rinkai, o namų ūkius skatina taupyti“, – sakė Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Mindaugas Leika.

Vidaus vartojimas stos, eksportas augimas mažės

Pagal Lietuvos banko prognozes, pernai 5,6 proc. augęs ir stipriu ramsčiu šalies ekonomikai buvęs privatus vartojimas šiemet augimo tempą sulėtins daugiau nei perpus – iki 2,5 proc. 2013 m. numatomas 2,6 proc. augimas.

Kita vidaus paklausos sudedamoji dalis – investicijos į bendrąjį pagrindinį kapitalą –šiemet turėtų didėti mažiau nei vidutiniškai augo iki šiol (prognozuojama, kad šios investicijos padidės 5,0 proc.), kitąmet jos turėtų ūgtelėti daugiau – 7,9 proc.

Kito svarbaus ekonomikos variklio – eksporto – veržlumas sumažės. Vis dėlto, vertindami ilgesnio laikotarpio duomenis, Lietuvos banko ekspertai pastebi, kad mūsų šalies eksportas auga daugiau nei pagrindinių užsienio prekybos partnerių – ES šalių ir Rusijos – importas. Tai rodo, kad Lietuvos eksportuotojų konkurencingumas padeda jiems šiose šalyse atkovoti vis didesnę rinkos dalį. Tačiau numatoma, kad artimiausiais metais importo paklausa minėtose šalyse toliau silpnės, todėl šiemet gerokai lėčiau augs ir Lietuvos eksportas. Po pernykščio 13,6 proc. šuolio šiemet prognozuojamas realusis prekių ir paslaugų eksportas turėtų padidėti 3,9 proc., 2013 m. prognozuojamas 5,8 proc. augimas.

Atlyginimai augs simboliškai

Nedarbas taip pat turėtų mažėti lėčiau. Bankas nurodo, kad 2012 m. nedarbo lygis sieks 14,2 proc., kai vasarį prognozavo 13,6 proc. 2011 m. pabaigoje darbo neturėjo 15,4 proc. šalies gyventojų.

Šiemet numatomas ir kuklus – apie 1,6 proc. – darbo užmokesčio kilimas. Pagal prognozes, 2013 m. jis turėtų augti 2,5 proc.

Lėtėjantis šalies ūkio augimas vartotojams palankia kryptimi veiks kainų tendencijas. Nuslopus išorės spaudimui, prognozuojama, kad šių metų infliacija, palyginti su buvusia pernai, sumažės perpus – iki 2,1 proc. Kitąmet paspartėjus ekonomikos augimui infliacija turėtų sudaryti 2,4 proc.

Primename, kad praėjusiais metais šalies ūkis augo 5,8 proc.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją