Prie tokios nuomonės priėjo kai kurie Baltarusijos pareigūnai ir ekspertai, susirinkę praėjusią savaitę Minske į forumą investicijų klausimais, kurį organizavo Rusijos bendrovė "Cbonds".
Dėl finansų krizės, prie kurios prisidėjo smarkiai padidinti darbo užmokesčiai prieš 2010 metų prezidento rinkimus drauge nuolat importuojant daugiau nei eksportuojant mažiau, taip pat pinigus metant į ekonomiką, pernai infliacija išaugo daugiau nei 100 proc. ir privertė valdžią sumažinti Baltarusijos rublio vertę 65 procentais.
Susilpnėjus nacionalinei valiutai išaugo eksportas. Per 2011 metus Baltarusijos užsienio prekybos neigiamas saldo sumažėjo 71 proc. iki 2,2 mlrd. dolerių.
"Šiuo metu užsienio ekonominės veiklos rodikliai pagerėjo. Bet tai įvyko pirmiausia dėl Baltarusijos produkcijos kainų konkurencingumo padidėjimo, sumažinus Baltarusijos rublio vertę", - konstatavo konferencijoje Centrinio banko pirmininko pavaduotojas Sergejus Dubovas.
Ekonomikos ministro pavaduotojas Dmitrijus Goluchovas mano, kad šis pagerėjimas - neilgam.
"Devalvuojant buvo išlyginti kai kurie pusiausvyros praradimai Baltarusijos ekonomikoje. Artimiausioje ateityje devalvacijos privalumai bus išnaudoti", - sakė jis.
Jau pernai gruodį užsienio prekybos neigiamas saldo išaugo beveik dešimt kartų, palyginti su lapkričiu, ir sudarė 419 mln. dolerių.
"Faktiškai tai rodo, kad mes nepakeitėme neigiamos ankstesnio laikotarpio tendencijos", - sakė agentūrai "Reuters" Liudwigo von Miseso analitinio centro Baltarusijos skyriaus vadovas Jaroslavas Romančukas.
Aleksandro Lukašenkos prezidento įgaliojimo pratęsimas ketvirtajam laikotarpiui virto represijomis prieš Baltarusijos opoziciją, Vakarai į tai atsakė naujomis ekonominėmis sankcijomis ir atsisakymu suteikti paskolų.
Devalvacija sumažino "kasos atotrūkį" ižde, bet staigus baltarusių pajamų smukimas, palyginti su kaimynais Europoje, privertė daugelį išeiti į gatves dalyvauti protestuose, kuriuos šiurkščiai nuslopino policija.
Tarptautinis valiutos fondas sako, kad Baltarusijos ekonomika mažai efektyvi dėl joje vyraujančio valstybinio sektoriaus, ir nėra pasirengęs suteikti jai paskolų, kai nevyksta liberalizacija. Tačiau A.Lukašenka mano, jog skubėti nereikia, ir išbarė savo vyriausybę už tai, kad ji "pernelyg susižavėjo rinkos reformomis".
Tada Baltarusijos ekonomikai petį vėl pakišo Rusijos mokesčių mokėtojai. Maskva sutiko vėl parduoti Minskui energetikos išteklių pigiau, o tai leis jam sutaupyti daugiau kaip 3 mlrd. dolerių. Už tai Rusijos vyriausybei priklausanti "Gazprom" galėjo nusipirkti Baltarusijos vamzdynų į Europą kontrolę.
Tačiau J.Romančukas iš L.von Miseso centro pataria Baltarusijos valdžiai neturėti pernelyg didelių vilčių.
"Nors tai gana didelė suma, tai negali būti stabilumo šaltinis, kai nėra subalansuota prekyba ir nėra išorinių finansavimo šaltinių", - sakė jis.
"Taip, teoriškai. Minskas sumokės mažiau nei galėtų sumokėti, jeigu šių lengvatinių kainų nebūtų. Bet iš tikrųjų nuo to pinigų neatsiras".