Aplinkos ministerijos pranešime sakoma, kad įgyvendinant pajūrio juostos tvarkymo programą, daugiausia rūpesčių kelia Palangos pakrantė. Ji tapo itin pažeidžiama nuo to laiko, kai rekonstruojant Palangos tiltą 1997-1998 metais buvo išardyta buna, kuri apsaugodavo paplūdimį ir sulaikydavo jame smėlį.

Neseniai Palangos pakrantė nukentėjo nuo dviejų galingų audrų, praūžusių šalies pajūryje (lapkričio 18-19 ir 23 dienomis). Jų metu vandens lygis buvo pakilęs net daugiau kaip per metrą. Šėlstanti stichija apgadino arba nuplovė dalį kopagūbrį sutvirtinančių žabų klojinių.

Jūrinių tyrimų centro specialistų teigimu, nuostoliai būtų buvę daug didesni, jeigu rudenį nebūtų atlikti kopų tvirtinimo darbai. Pagal susiklosčiusią praktiką žabų klojiniais kopos tvirtinamos pavasarį, pasibaigus audrų sezonui, tačiau dėl vis dažnėjančių audrų jau antri metai šie darbai atliekami ir rudenį. Ir tai davė teigiamų rezultatų.

Pernai rudenį atlikti tvirtinimo darbai padėjo apsaugoti 97 proc. sutvirtintų kopų. Iki šių metų gruodžio vidurio numatyta suvirtinti kopas 25 kilometrų žemyninio kranto ruože. Jau atlikta 70 proc. šių darbų.

Tikimasi, kad pajūrio paplūdimių krantų tvarkymo programai įgyvendinti iš tarptautinių fondų bus gauta 5,5 mln. litų.

Šaltinis
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją