"Formali priežastis (nutraukti LJL privatizavimą - ELTA) yra ta, kad bus kompensuojama bendrovės akcijomis, - Eltai sakė P. Milašauskas. - Įstatyme yra numatyta, kad Vyriausybė tokiu atveju gali stabdyti privatizavimo programą".
VTF pareigūnų teigimu, dalį LJL pasiūlius atlyginimui piliečiams už valstybės išperkamą turtą būtų atlyginta apie 5 mln. litų valstybės išperkamo turto. LJL akcijas numatoma pasiūlyti penktajame atlyginimo akcijomis etape. Penktasis etapas vyks nuo 2005 metų gegužės 1-osios iki kitų metų spalio 31 dienos.
Vieną iš neformalių priežasčių, kodėl nutarta nutraukti LJL privatizavimą, P. Milašauskas nurodė per ilgai užsitęsusį privatizavimo procesą.
"Per daug užsitęsė šis konkursas, pasikeitė bendrovės situacija ir Vyriausybė galbūt ne to tikėjosi, kad ne taip vyks konkursas", - kalbėjo VTF vadovas.
LJL privatizavimo procesą nuolat lydi teismai, o su VTF teismuose bylinėjasi Danijos bendrovė "Trident Marine". Pastaroji teigia, kad dėl nutraukto LJL privatizavimo reikalaus milijoninės kompensacijos iš valstybės.
Neseniai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nagrinėti VTF kasacinį skundą ir nusprendė sustabdyti žemesnės instancijos teismo priimtus sprendimus. Turto fondas apskundė Lietuvos apeliacinio ir Vilniaus apygardos teismų sprendimus, kuriais "Trident Marine" buvo sugrąžinta į LJL privatizavimo konkursą.
Tęsti LJL konkursą ir paskelbti jo nugalėtoją VTF šių metų rugsėjo 20 dieną įpareigojo Lietuvos apeliacinis teismas, patvirtinęs Vilniaus apygardos teismo sprendimą "Trident Marine" grąžinti į konkursą.
Didžiausią 33 mln. litų kainą už 66,66 proc. LJL akcijų paketą pasiūliusi "Trident Marine" varžytis dėl teisės pirkti laivininkystę neteko suabejojus jos finansiniu patikimumu. Vilniaus apygardos teismas šiam potencialiam investuotojui palankų sprendimą priėmė dėl to, kad Valstybės saugumo departamentas atsisakė išslaptinti pažymą, pagal kurią privatizavimo pareigūnai eliminavo "Trident Marine" iš LJL privatizavimo konkurso.
LJL privatizavimo konkurse dar dalyvavo Danijos "Rederiet Fabricius" ir Norvegijos "Continental Ship Management" kompanijų konsorciumas, taip pat dabartinio LJL vadovo Vytauto Vismanto, konsultacinės bendrovės "Prime Investment" bei prekybos kompanijos "Sanitex" konsorciumas. Laivininkystės privatizavimo konkursas įšaldytas nuo praėjusių metų rugpjūčio.
Įsteigta reorganizavus senąją "Lisco", LJL yra viena didžiausių šalies laivybos įmonių, eksploatuojanti trampinių laivų laivyną. Pradinė privatizuojamo LJL akcijų paketo kaina - 20,09 mln. litų.
LJL per devynis šių metų mėnesius uždirbo 440,8 tūkst. litų ikimokestinio pelno. Tuo pačiu 2003-iųjų laikotarpiu bendrovė buvo patyrusi 2,204 mln. litų nuostolių. Palyginamuoju laikotarpiu bendrovės pajamos išaugo 19,6 proc. - nuo 51,845 mln. iki 61,993 mln. litų.