H.Van Rompuy savo svetainėje socialiniame tinkle "Twitter" parašė: "25 narės prisidės ir pasirašys fiskalinį paktą".
Didžioji Britanija prie šios sutarties atsisakė prisidėti dar pernai gruodį, o Čekija, kaip nurodo pareigūnai, pareiškė, jog jai pirmiausiai reikia užsitikrinti pritarimą namuose.
Vokietijos siūloma sutartis įpareigos ES vyriausybes priimti įstatymus dėl biudžetų subalansavimo, taip pat numato beveik automatines sankcijas valstybėms, pažeidžiančioms taisykles dėl biudžeto deficito.
Per derybas dėl šio pakto Prancūzija ir Lenkija sugebėjo išspręsti ginčą dėl Varšuvos reikalavimo, kad euro neįsivedusios šalys privalo turėti vietą euro zonos viršūnių susitikimuose.
Susitarimą dėl sugriežtintos fiskalinės drausmės planuojama oficialiai pasirašyti kovo pradžioje, o šis paktas įsigalios, kai jį ratifikuos 12 valstybių.
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy sakė esantis nustebęs dėl staigaus Prahos nuomonės pasikeitimo, mes Čekija per gruodį vykusį viršūnių susitikimą šį projektą palaikė.
"Kodėl tai, kas priimtina gruodį, nebėra priimtina šiandien?" - N.Sarkozy klausė per spaudos konferenciją po viršūnių susitikimo.
ECB vadovas giria naująjį ES fiskalinį paktą
Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi antradienį pasveikino Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl griežtesnių biudžetų formavimo taisyklių, sakydamas, jog šis žingsnis priartina prie bloko fiskalinės sąjungos.
Naujasis paktas yra "pirmasis žingsnis fiskalinės sąjungos link", M.Draghi sakė žurnalistams po to, kai ES lyderiai susitarė sugriežtinti fiskalinę drausmę, o tai, pasak ECB vadovo, "aiškiai sustiprins pasitikėjimą euro zona".
Jis taip pat gyrė galutinį susitarimą dėl nuolatinio 500 mlrd. eurų finansinio gelbėjimo fondo - nuo liepos pradėsiančio veikti Europos stabilumo mechanizmo (ESM).
Kai kurie ES lyderiai tikisi, kad prisiimtos griežtesnės fiskalinės taisyklės paskatins konservatyvų ECB imtis ryžtingesnių veiksmų, siekiant išbristi iš skolų krizės.
Naujasis paktas įpareigoja 25 jį pasirašiusias Bendrijos nares įtraukti į savo nacionalinius įstatymus vadinamąją auksinę taisyklę dėl biudžetų subalansavimo, nuo už šių taisyklių nesilaikymo gresia beveik automatinės sankcijos.
Lenkija ir Prancūzija išsprendė nesutarimą dėl ES fiskalinio pakto
Prancūzija ir Lenkija išsprendė tarpusavio ginčą, dėl kurio galėjo įstrigti naujasis Europos Sąjungos (ES) fiskalinis paktas, kuris buvo svarstomas per pirmadienį vykusį Bendrijos viršūnių susitikimą, pranešė diplomatai.
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas perspėjo, kad jis negalės pasirašyti šios sutarties, jeigu jo šaliai nebus suteikta galimybė dalyvauti kiekviename euro zonos viršūnių susitikime, nors Lenkija dar nėra įsivedusi euro.
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy šiuos reikalavimus atmetė, tačiau diplomatai nurodė, kad abiem šalims pavyko sudaryti kompromisą.
"Buvo pasiektas susitarimas tarp Prancūzijos ir Lenkijos", - sakė vienas ES diplomatas.
"Prancūzija atsižvelgė į Lenkijos reikalavimus", - nurodė kitas pareigūnas, pageidavęs neviešinti savo vardo.
Sutartas kompromisas leidžia abiem lyderiams oriai išspręsti šį politiškai opų klausimą.
Nutarta, kad euro zonos viršūnių susitikimuose paprastai dalyvaus tik 17 eurą įsivedusių valstybių, išskyrus atvejus, kai bus diskutuojama dėl tam tikrų platesnių klausimų.
Euro zonos šalių lyderiai "bent dukart per metus" susitiks tartis dėl specifinių šio bloko problemų, tokių kaip finansinio gelbėjimo planai skolų prislėgtoms narėms arba derybos dėl "jų ekonomikos politikos konvergencijos".
Tačiau siekiant patenkinti Varšuvos ir kitų euro neįsivedusių šalių reikalavimus, jos bus pakviestos "bent kartą per metus" tartis dėl klausimų, susijusių su konkurencingumu arba kai būtų svarstoma euro zonos "bendroji architektūra".
Lenkija ir kitos euro zonai nepriklausančios šalys nuogąstauja, kad Europos Sąjungoje pradeda ryškėti "dviejų greičių" zonos tarp vieningąją Bendrijos valiutą įsivedusių ir jos nenaudojančių valstybių.
Lenkijos finansų ministras Jacekas Rostowskis perspėjo Briuselį dėl "pavojaus, kad Europa pasidalys į dvi" stovyklas.