Pasak Asamblėjos nario, parlamentaro Algirdo Syso, klausymuose dalyvavę Rusijos parlamentarai ir D-6 eksploatuojančios naftos kompanijos "LUKoil" atstovai tvirtino esą telkinys nekelia jokios grėsmės. Jie pademonstravo iš kosmoso darytą nuotrauką, kurioje aplink telkinį 100 km spinduliu nematyti jokių naftos dėmių, nors esą teršalų galima pastebėti netoli Gdansko ir Gdynės, Stokholmo ir Bornholmo salos.
Be to, Kaliningrade išrinktas Rusijos Valstybės Dūmos deputatas pareiškė neva Rusija su Lietuva yra pasirašiusi visus reikalingus dokumentus dėl galimos žalos atlyginimo. Anot A. Syso, tai buvo klaidinanti informacija, mat Rusija iki šiol nėra pasirašiusi jokių tarpvalstybinių sutarčių dėl naftos telkinio D-6.
Lietuva iki šiol reikalauja pasirašyti dvišalius susitarimus dėl naftos telkinio D-6 poveikio aplinkai įvertinimo, jūros taršos prevencijos ir likvidavimo priemonių taikymo, galimos žalos atlyginimo. Taip pat siekiama parengti bendrų veiksmų planą naftos išsiliejimo pasienio regionuose atvejais. Be to, "LUKoil" turėtų parengti avarijų likvidavimo planus ir juos suderinti su Lietuva.
Jei iki kitų metų vasario 1 dienos nebus pasirašytas ir UNESCO Pasaulio paveldo centrui pateiktas Lietuvos ir Rusijos susitarimas dėl D-6 bendro poveikio aplinkai įvertinimo dalyvaujant nepriklausomiems ekspertams, bendrų aplinkos monitoringo, nelaimių prevencijos ir pasekmių likvidavimo priemonių taikymo bei žalos atlyginimo planų, Kuršių nerija bus automatiškai įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo pavojuje sąrašą. Taip šių metų liepą nusprendė Kinijoje posėdžiavęs UNESCO Pasaulio paveldo komitetas, reaguodamas į Lietuvos prašymą.
Kaip pirmadienį spaudos konferencijoje teigė Seimo delegacijos ETPA narys Jonas Čekuolis, tai būtų antras panašus atvejis istorijoje. Iki šiol į Pasaulio paveldo pavojuje sąrašą buvo įtrauktos tik Galapagų salos.
Kuršių nerijai atsidūrus šiame sąraše, ją nuolat stebėtų tarptautiniai aplinkosaugos inspektoriai. "Ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos garbės ir prestižo reikalas, kad šis gamtos objektas būtų išsaugotas", - spaudos konferencijoje pažymėjo A. Sysas.
Kuršių nerija - unikalus gamtos ir kultūros objektas - į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtraukta 2000-aisiais.
Anot J. Čekuolio, "tarptautinė teisė yra mūsų pusėje". Rusija yra prisijungusi prie 1992 metų Helsinkio konvencijos dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos. Šį dokumentą ratifikavusi valstybė turi informuoti Helsinkio komisiją (HELCOM) ir kitas konvencijos šalis apie numatomą veiklą, galinčią turėti neigiamą poveikį jūrinei aplinkai. Prieš rengiant D-6 eksploatavimo darbus tai nebuvo padaryta.
Be to, Rusija yra ratifikavusi Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo globos konvenciją, pagal kurią "valstybė įsipareigoja nesiimti jokių tyčinių priemonių, kurios tiesiogiai ir netiesiogiai galėtų sužaloti kitos valstybės teritorijoje esantį kultūros ir gamtos paveldą". "D-6 eksploatavimas tokia forma, kaip dabar, neatitinka šios Konvencijos nuostatų", - pažymėjo Seimo narys.
Kaip pabrėžė J. Čekuolis, didelį nerimą dėl galimos grėsmės aplinkai kelia hidrometeorologinės sąlygos. Maždaug 88 dienas per metus vėjas Baltijos jūroje pučia greičiau nei 15 metrų per sekundę. Vidutiniškai kas ketvirtą dieną bangų aukštis viršija 2 metrus, o tokiu atveju naftos surinkimo jūroje darbai yra neefektyvūs.
Manoma, kad iki šiol nenumatytos avarijų likvidavimo priemonės jūrą dengiant ledui. Be to, nelaimės atveju naftos dėmė Lietuvą pasiektų per kelias valandas, todėl negalėtų būti vykdomas lokalinės avarijos likvidavimo planas.
"Rusijos atstovai teigia, kad net per žemės drebėjimą vasarą nieko neatsitiko. Tai nerimo neišsklaido, nes telkinio eksploatacija kol kas vyksta šiltesniu, ramesniu metų laiku, žiemos dar nebuvo", - nuogąstavo J. Čekuolis.
Naftos telkinys D-6 (Kravcovskojė), aptiktas 1983 metais, yra didžiausias prie Kaliningrado srities esančiame jūros šelfe. Telkinys yra už 23 km nuo Kuršių nerijos ir už 5 km nuo jūros sienos su Lietuva.
Dar 1983 metų birželį, telkinyje atliekant bandomuosius gręžinius, buvo išsilieję apie 70 tonų naftos. Ji pasiekė Kuršių neriją ir užteršė 20 km pakrantės ruožo Kaliningrado srityje ir Lietuvoje.
1985 metais "Kaliningradmorneftegaz" pradėjo parengiamuosius darbus naftos platformos statybai, tačiau po poros metų dėl visuomenės protestų juos nutraukė.
D-6 stacionari naftos gavybos platforma buvo atiduota naudoti šių metų vasarį. Eksploatacinis gręžimas buvo pradėtas kovo 2 dieną, o pirmieji naftos bareliai išgauti birželio 23 dieną. Šiemet ketinama išgręžti 4 gręžinius, o iš viso per ketverius metus - 27 gręžinius.
Antrinė koncerno "LUKoil" kompanija "LUKoil-Kaliningradmorneft", eksploatuodama naftos telkinį D-6, kasmet čia planuoja išgauti apie 600 tūkst. tonų naftos.