Už vieną – beveik 900 litų
„Toks neva dykai gautas plūduras kainavo 887 litus. Vienai žvejybinei įmonei reikia nuo 20 iki 30 tokių plūdurų. Mano akimis, tokį galima bent penkis kartus pigiau pagaminti. Tinklų gairėmis vadinami plūdurai užsienyje kainuoja apie 150 litų, o jie milijoną litų šiam projektui išleido“, – pastebėjo buvęs priekrantės žvejys Viktoras Butavičius.
Pernai pavasarį su Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija sutartis dėl šių plūdurų gavimo pasirašė beveik visos priekrantėje ir Kuršių mariose žvejojančios įmonės.
Tokių plūdurų įsigijo apie 100 žvejybinių įmonių.
„Vyrai gavo katę maiše. Susikrovė tuos plūdurus sandėliuose ir saugo po penkiais užraktais, nes bijo naudoti, juk jei nuplaus bangos ar kas pavogs – teks baudas mokėti“, – šiurpo ilgametis žvejys V.Butavičius.
Žvejai europietiškus, visus standartus atitinkančius plūdurus saugo, o tinklus žymi savadarbiais arba anksčiau įsigytais plūdurais.
Draudžiama naudoti
„Anekdotas, o ne ES parama. Žvejų kasta nėra tokia raštinga, pasirašė vyrai sutartis dar nematę daikto“, – nuomonę reiškė V.Butavičius.
Tik po kurio laiko perskaitę plūdurų naudojimo instrukciją, žvejai išvydo, kad iš aliuminio vamzdžio ir polistireno plūdės, kuri apsukta izoliacine juosta, bei vėliavėlės pagaminti plūdurai negali būti naudojami nuo lapkričio 15-osios iki kovo 31-osios.
„Tai kada juos naudoti? Vasarą? Kai menkių žvejyba būna uždrausta? Cirkas“, – piktinosi kitas palangiškis žvejys.
V.Butavičius pastebėjo, kad iki 30 tinklų gairių gali užtekti maždaug porai metų.
„Aš juk pats jas gamindavausi. Tačiau mūsų laikais užtekdavo ilgos bambuko karties. Jei ją nuplovė, kai smarkesnis vėjas, buvo negaila, kitą įmerkdavau“, – pasakojo ilgametis žvejys.
Gresia 22 tūkst. litų bauda
Tarp klaipėdiečių žvejų atsirado tokių, kurie nesusigundė šia parama. Vienos įmonės vadovas šių metų sausį nusprendė atsisakyti šių tinklų gairių.
„Iš Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos jis gavo raštą, kad vieno šio plūduro likutinė vertė yra 847 litai, o žmogui liepta susimokėti 22 tūkst. litų baudą už 26 vienetus“, – aiškino Žuvininkystės ir laivybos tarpšakinės organizacijos pirmininkas Petras Cirtautas.
Dešimt įmonių vienijančios organizacijos atstovas tikino, kad kol kas žvejai nežino, kaip nutraukti plūdurų panaudos sutartis.
„Teks ieškoti teisinio kelio. Nesu girdėjęs, kad ES, teikdama paramą, kur nors taikytų baudas. Kokia čia parama, kai žvejys dar ir skoloj liko?“ – stebėjosi P.Cirtautas.
Įžvelgia pinigų švaistymą?
P.Cirtautas pamėgino keliose įmonėse sužinoti, už kokią sumą galima būtų pagaminti tokius plūdurus.
„Kelios įmonės elektroniniais laiškais informavo, kad tokį daiktą jie pagamintų už maždaug 360 litų. Ir dar patikino, kad su malonumu imtųsi gamybos, nes tai esą nesudėtingos konstrukcijos gaminys“, – sakė P.Cirtautas.
P.Cirtauto pastebėjimu, kiti organizacijos nariai mėgins vienytis ir prašys Nacionalinės mokėjimo agentūros išaiškinti, ar šių plūdurų įsigijimo konkursas yra teisėtas ir ar teisingai panaudotos ES lėšos.
„Mūsų manymu, baudų pavidalu daromas biznis. Juk už plūdurus sumokėjo ES fondai, kodėl už juos reikia antrą kartą mokėti žvejui? Ir dar tokią apvalią sumą – arti milijono“, – nesuprato P.Cirtautas.
Pasak pašnekovo, po penkerių metų, kai pasibaigs panaudos sutartis, šie plūdurai vis tiek nepriklausys žvejams, o liks asociacijos turtas.
„Čia pasityčiota iš žvejų. Europa sužinos, bus skandalas, kad taip pinigai švaistomi “, – įžvelgė P.Cirtautas.
Pirko už 170 litų
Klaipėdietis žvejys Marius Rumskas tikino, kad nesusigundė šiais plūdurais, o juos įsigijo užsienyje.
„Parsiplukdėme iš užsienio kartu su laivais iš Danijos. Ten vienas toks plūduras kainuoja apie 170 litų, tačiau jie visai kitaip pagaminti, rankų nesusibraižysi ir kokybė matyti iš karto“, – pasakojo žvejys.
M.Rumskas tikino, kad vienas jo kolega, savo sandėlyje saugo net 100 tokių plūdurų ir suka galvą, kur dabar juos dėti.
Tvarkos prireikė po incidento
Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus aiškino, kad tvarka jūroje tinklus žymėti vienodais plūdurais ar gairėmis yra įvesta visoje Europoje.
„Anksčiau nebuvo vieningos tvarkos, tačiau kai viena užsienio jachta tarp Nemirsetos ir Karklės įsipainiojo į priekrantės žvejų tinklus, užsieniečiai kreipėsi į Klaipėdos uosto kapitoną. Gerai, kad niekas nenukentėjo. Tinklai turi būti pažymėti tinkamai“, – pabrėžė V.Petkus.
V.Petkus pridūrė, kad tinklų žymekliais kitose šalyse rūpinasi patys žvejai.
„Tai brangus dalykas. Mes neprieštaravome, kad žiemos laikotarpiu žvejai naudotų savadarbius plūdurus, nes šias gaires tikrai ledonešis gali apgadinti. Žiemą ir turistų nėra. Aš pats pajūryje stebėjau, kaip gražiai atrodo šios tinklų gairės – iš toli matyti. Turi būti ir tvarka“, – aiškino V.Petkus.
Dar ir apdraudė
Tačiau projektą gauti ES paramą ruošęs Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila tikino, kad šių tinklų gairių gaminimo konkurse dalyvavo tik viena įmonė.
„Ji ir laimėjo konkursą. Šią kainą, kuria piktinasi žvejai, įmonė “Baltseta„ apskaičiavo pagal tai, kad šios gairės turės tarnauti 5 metus, jos yra apdraustos, ir įmonė įpareigota vykdyti garantinius įsipareigojimus“, – tikino A.Bargaila.
Tačiau asociacijos pirmininkas pastebėjo, jog šios tinklų gairės yra apdraustos tik dvejus metus.
„Pirmus dvejus metus šiuos gaminius draudžiame mes, per likusius metus žvejai turės draustis patys. Tačiau per metus tai jiems kainuos vos 100 litų. O to reikia tam, kad būtų finansinė atsakomybė už daiktą“, – aiškino A.Bargaila.
Instrukcijas – į šiukšlių dėžę?
Išgirdęs, kad šie prabangūs tinklų žymekliai dūla sandėliuose, A.Bargaila tik nusijuokė.
„Ne mano reikalas, kur jie juos laiko – po lova ar vonioje. Juk žiemą – ledonešis ir vėtros. Mes jiems nedraudžiame naudoti savadarbių, tegul neskaito tų techninių instrukcijų“, – teigė A.Bargaila.
Jis aiškino, kad asociacija sugriežtino atsakomybę žvejams už jiems perduotą turtą, tačiau jei jie nenorėjo šių plūdurų, reikėjo nepasirašyti sutarčių.
„Tegul eina į teismą. Kodėl pasirašė sutartis, o dabar kaltų ieško? Jiems dykai duoda, o jie dar išsidirbinėja“, – piktinosi A.Bargaila.
Pasak A.Bargailos, asociacija tik sugriežtino ES lėšų panaudojimo tvarką tokiomis sutartimis su žvejais.
„O už tokius dalykus niekas negali nubausti. Tegul tik jie naudoja tuos plūdurus. Gamintojas įsipareigojęs juos atstatyti, žvejui neturi galva skaudėti“, – aiškino A.Bargaila.
Komentaras
Aistė Mileikaitė, Nacionalinės mokėjimo agentūros Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėja
Agentūra yra gavusi skundą dėl tinklų gairių panaudos sutarčių pasirašymo. Paprašėme informacijos iš Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos, kokios ten sutartys buvo sudarytos. Tačiau atsakymo dar negavome. Sunku spręsti, kol nėra aiški situacija. Vis dėlto agentūra atliks tyrimą ir jei aptiksime, kad yra nukrypimų nuo to, kas buvo suderinta su mumis, svarstysime, ką daryti. Didžiausia sankcija gali būti – išmokėtos paramos susigrąžinimas.
