Lietuvos banko pateikiamais duomenimis, šešių mėnesių VILIBOR penktadienį buvo 1,9 proc., o gruodžio pabaigoje jos sudarė 2,09 proc. Mažesnės nei šiuo metu tarpbankinės palūkanų normos litais buvo tik 2011 m. balandžio pabaigoje.
„Swedbank“ Finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas sako, kad VILIBOR smukimą lėmė dvi priežastys: litų perteklius bankinėje sistemoje ir Europos centrinio banko (ECB) mažinamos bazinės palūkanų normos eurais. Praėjusių metų pabaigoje ECB bazinę palūkanų normą sumažino iki 1 proc.
Tuo metu pusės metų tarpbankinės palūkanų normos eurais (EURIBOR), kurios skaičiuojamos verslui ir gyventojams eurais skolinantis, yra 1,5 proc.
„Pagrindinė priežastis – litų perteklius sistemoje. Bankinė sistema yra labai likvidi ir jaučiamas pinigų perteklius. Indėlių augimas jau ne vienerius metus yra spartesnis nei paskolų didėjimas. Taip pat Vyriausybė išplatina savo vertybinius popierius užsienio rinkose, juos atsiveža į Lietuvą, paskirsto realioje ekonomijoje. Taigi pinigų kiekis Lietuvoje stipriai didėja ir tai sąlygoja palūkanų normų kritimą. Tai buvo jaučiama visus 2011 m., nes bankai indėlius augino sparčiau nei paskolas“, – DELFI komentavo jis.
Pasak analitiko, VILIBOR šoktelėjimas praėjusių metų pabaigoje buvo susijęs su banko „Snoras“ bankrotu.
Šiuo metu didieji šalies bankai už metinį indėlį nesiūlo nė 2 proc. palūkanų, mažesnieji – ir 2,8 proc. Tai yra gerokai mažiau nei metinė infliacija, kuri pernai sudarė 4,1 proc.
Ateityje VILIBOR svyravimas priklausys nuo šalies ekonominės situacijos ir lūkesčių, kurie lems ir skolinimo mastus.
„Paskolų paklausa priklausys nuo lūkesčių. Norėtųsi, kad pinigų būtų paskolinama daugiau, nes jų yra. Tačiau dabar paskolų paklausa yra sumenkusi: nei žmonės, nei verslas nesiskolina tiek, kiek norėtų ir galėtų. Todėl nepaskolinti pinigai ir užsiguli sistemoje“, – kalbėjo analitikas.
Kol kas ekonomika smukimo nerodo.
„Dabar lūkesčiai yra nekokie, nors ekonomikos skaičiai rodo, kad vyksta atsigavimas. Pramonės augimas lapkritį ir gruodį maloniai nustebino, matome, kad atsigauna vidaus vartojimas. Taigi nepaisant to, kad daug kas skalambija, jog gali būti blogai, reali ekonomika rodo, kad pas mus viskas gerai“, – sakė T. Andrejauskas.
Palūkanos dar gali mažėti
Lietuvos banko Rinkos operacijų departamento Pinigų politikos operacijų skyriaus viršininkas Sigitas Šiaudinis taip pat sakė, kad palūkanas mažino litų perteklius ir mažėjanti bazinė palūkanų norma eurais.
„Palūkanų normų mažėjimą galima paaiškinti padidėjusia litų pasiūla rinkoje po to, kai Finansų ministerija 2011 m. gruodžio viduryje pervedė į bankus beveik 4 mlrd. Lt draudimo išmokoms „Snoro“ indėlininkams. Tai padidino tiek bankų atsargų litais, laikomų atsiskaitymų sąskaitose Lietuvos banke, perteklių virš privalomų atsargų, tiek ir indėlių litais pasiūlą. Kaip žinia, visiems indėliams draudimo išmokos mokamos tik litais, nors indėliai galėjo būti ir užsienio valiutomis“, – DELFI komentavo jis.
Pinigų politikos operacijų skyriaus viršininkas sako, kad VILIBOR mažėjimui įtakos turėjo EURIBOR smukimas.
„Kadangi lito kursas yra fiksuotas, verta atkreipti dėmesį ne tik į absoliutų lito palūkanų lygį, bet ir jo skirtumą, palyginus su euro palūkanų normomis. 6 mėn. VILIBOR ir EURIBOR skirtumas po „Snoro“ bankroto buvo laikinai padidėjęs iki 50 bazinių punktų, bet po to vėl laipsniškai sumažėjo iki ankstesnio lygio ir šiuo metu yra 38 baziniai punktai“, – aiškino S. Šiaudinis.
Jo teigimu, litų palūkanų normos turėtų dar sumažėti, jeigu ECB dar sumažins euro palūkanų normas.
Rinkos tikisi, kad kovą jos gali būti sumažintos nuo dabartinio 1 proc. iki 0,5 proc.
Pasak finansų rinkų specialisto, šešių mėnesių EURIBOR tada dar sumažėtų, bet mažesniu mastu, kadangi šie lūkesčiai jau turi įtakos jo dabartiniam lygiui.
