Panaikinus pernai galiojusias lengvatas vadinamiesiems patentininkams, šiemet verslo liudijimai pabrango nuo 120 Lt iki mažiausiai 1 440 Lt metams. Verslininkai bėdoja, kad šie ir kiti pokyčiai privers gyventojus krautis lagaminus ir taip padidinti emigrantų skaičių arba trauktis į šešėlį. Kai kurie iš jų jau suskubo apeiti įstatymus ir naudotis lengvatomis. Nors dienai tapus bedarbiu verslo liudijimą galima įsigyti perpus pigiau.
Privers emigruoti
„Jei verslo liudijimų mokestis, kuris buvo sumažintas dėl sunkmečio, jau atkurtas, vadinasi, valdžia mano, kad ekonomikos nuosmukis baigėsi. Tuomet ir pridėtinės vertės mokestis, pakeltas krizės periodui, turėtų būti grąžintas į ankstesnį lygį. Kodėl toks nenuoseklumas?“ – Vyriausybės sprendimais stebėjosi Kauno rajono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos direktorius Giedrius Romeika.
Anot verslininkams atstovaujančios organizacijos vadovo, nereikėtų stebėtis Lietuvos gyventojų emigracijos mastu, dėl kurio susirūpinęs jau ir Briuselis.
„Po tokių Vyriausybės sprendimų emigracija dar išaugs, nes dalis verslininkų bus priversti trauktis į užsienį arba imtis nelegalios veiklos. Tad ir vienu, ir kitu atveju valstybė praloš. Premjeras nenustoja stebinti viešais pasisakymais, kad esą mūsų mokesčių sistema pakankamai švelni, nes pajamų dalis, perskirstoma per biudžetą, yra gana maža. Padidinus mokesčius, į biudžetą bus surenkama mažiau pajamų. Juk kuo didesni mokesčiai, tuo didesnė paskata dirbti šešėlyje. Taigi politikai ir toliau demonstruoja savo trumparegiškumą“, – dėstė G.Romeika.
Pasak Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos (LSVPA) pirmininkės Zitos Sorokienės, dabar daugiausia emigruoja darbo netekę ir dėl nepalankių sąlygų smulkiojo verslo šalyje imtis negalintys gyventojai.
„Daug kas norėtų dirbti gimtojoje šalyje, tačiau čia nemato perspektyvų“, – apgailestavo smulkiesiems verslininkams atstovaujanti moteris.
Valdžia nesulaukė rezultatų?
Šalies Vyriausybei panaikinus 2011-aisiais galiojusias lengvatas, šiemet verslo liudijimų įsigijimo kaina grąžinta į 2010 m. lygį. Jie pabrango nuo 120 Lt iki 1 440 Lt metams.
Tiesa, ne mažesnį kaip 1 440 Lt mokestį (kai kurioms veikloms kai kurios savivaldybės taiko dar didesnį mokestį) privalo taikyti tik Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės, Palangos ir Neringos savivaldybės. Kitos turi teisę sumažinti šį mokestį.
Vyriausybė praneša, kad verslininkams ekonominės suirutės metu suteiktos lengvatos apčiuopiamų rezultatų nedavė, todėl verslo liudijimo kainos grąžintos į ankstesnį lygį.
Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2011 m. verslo liudijimus buvo įsigiję per 85,6 tūkst. gyventojų, kurie sumokėjo 12,8 mln. Lt mokesčių, 2010-aisiais – 67,4 tūkst. gyventojų, kurie sumokėjo bemaž 18 mln. Lt mokesčių, 2009 m. – 73,7 tūkst. gyventojų, kurie sumokėjo 28,5 mln. Lt mokesčių.
Gudrūs apeina įstatymus
Išaugus verslo liudijimų mokesčiui, verslininkai užplūdo darbo biržas. Mat bedarbiai, bent dienai užsiregistravę darbo biržoje, verslo liudijimus gali įsigyti perpus pigiau.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, pirmąją šių metų savaitę 2 tūkst. bedarbių įsigijo verslo liudijimus. Dėl galimybės gauti pigesnius verslo liudijimus sausio pradžioje padaugėjo ir besiregistruojančiųjų darbo biržoje. Pirmosiomis metų dienomis teritorinės darbo biržos bedarbio statusą suteikė 6,1 tūkst. žmonių.
„Sprendimai vėl prasilenkia su logika. Vyriausybė verčia verslininkus tapti bedarbiais. Pakeliamas verslo liudijimų mokestis, o nepagalvojama, kad daugiau lėšų teks skirti nedarbo mažinimo programoms“, – samprotavo G.Romeika.
„Gudrūs mokės mažiau. Jei valstybė norėjo surinkti daugiau pinigų, turėjo įvertinti, kam palikti lengvatas. Ilgalaikiams bedarbiams lengvata galėtų būti, bet ne tiems, kurie tik dienai tapo bedarbiais“, – įsitikinusi Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininko pavaduotoja, Alytaus krašto verslininkų asociacijos vadovė Dalia Matukienė.
Ji mano, kad verslo liudijimų mokesčio nereikėjo tiek padidinti, tada nebūtų paskatos apeiti įstatymus ir naudotis socialiai jautrioms grupėms teikiamomis lengvatomis.
Nuo gegužės – nauji apribojimai
Premjeras Andrius Kubilius yra viešai pareiškęs, kad patentinė smulkiojo verslo forma Lietuvoje naudojama ne vien pagal paskirtį. Su verslo liudijimais esą uždirbami milijonai, plėtojamas didmeninės prekybos verslas, pridengiami darbo santykiai ar kita samda, todėl pokyčiai būtini.
Smulkieji verslininkai jiems turėtų ruoštis jau nuo gegužės pradžios. Verslo liudijimą įsigijusiems asmenims nebus galima verstis didmenine prekyba, o įmonėms jie galės parduoti produkcijos ar suteikti paslaugų, už kurias gautos pajamos sudarys ne daugiau kaip 10 proc. metinės apyvartos.
Vyriausybės principinė pozicija – verslo liudijimas turi būti skirtas tik smulkiesiems verslininkams veiklai su galutiniais vartotojais. Perpardavimo ar subrangos atveju jiems tektų mokėti 5 proc. gyventojų pajamų mokestį.
Nuo šių metų pradžios verslo liudijimų turėtojams gerokai apribotos veiklos, susijusios su statybomis ir patalpų nuoma, be to, jie negali užsiimti žemės ūkio veiklai priskiriamomis veiklos rūšimis.
Į verslo liudijimą dabar galima įrašyti tik vieną fizinį asmenį, kuris prireikus gali pagelbėti verslo liudijimo turėtojui. Anksčiau buvo galima įrašyti neribotą pagalbininkų skaičių. Yra ir daugiau pakeitimų.
„Juokinga, kai valdžia smulkiajame versle ieško šešėlinių pajamų, bet nenori susitvarkyti su viešaisiais pirkimais, valdininkams mokamais priedais, priemokomis ir kt.“, – apgailestavo LSVPA pirmininkė.
„Dabar verslo liudijimų turėtojai paslaugas įmonėms gali teikti be jokių apribojimų. Jei liktų tik 10 proc. metinės apyvartos, iš jų būtų atimta rinkos dalis, o stambesniems verslininkams sumažėtų konkurencija. Smulkieji liks be darbo. Ar to Vyriausybė siekia?“ – retoriškai klausė LSVPA vadovė.
Turgaus prekiautojus gąsdina ketinimai nuo gegužės įvesti kasos aparatus dengtose turgavietėse. Jų nereikės prekiaujant lauko sąlygomis. Verslininkams neaišku, kas yra „lauko sąlygos“.
„Lietuvoje dauguma turgaviečių patalpų prilygsta lauko sąlygoms. Ten žmonės šąla, nėra inžinerinių komunikacijų“, – aiškino smulkiesiems verslininkams atstovaujančios organizacijos vadovė.
Pasak Z.Sorokienės, kasos aparatus įvedus pirmiesiems prekiautojams daug kas atsisakė verslo liudijimų.
Vienus myli, kitus išsunkia
LSVPA pirmininkei susidaro įspūdis, kad ši Vyriausybė užsimojusi sužlugdyti smulkųjį verslą.
„Blogiausia tai, kad priimami sprendimai neįvertinus ir neišanalizavus, kokios bus jų pasekmės verslo ir socialinei aplinkai. Mes prašėme atlikti tokią analizę, tačiau jos nesulaukėme. Kvietėme Vyriausybės atstovus apsilankyti rajonuose ir pasižiūrėti, kaip ten žmonės gyvena, kaip merdi turgavietės. Bet jiems, matyt, tai neįdomu“, – apmaudavo Z.Sorokienė.
G.Romeika įsitikinęs, kad lietuviška verslumo skatinimo sistema ir lietuviškos sąlygos smulkiajam verslui yra atgrasios, o stambiesiems ir užsienio investuotojams – palankios.
„Stambaus kapitalo atstovai gerai uždirba gaudami tantjemų ir dividendų. Jiems Lietuvoje sudarytos šiltnamio sąlygos. O darbo jėgos mokesčiai yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje. Taip išsunkia smulkiuosius verslininkus, kad jiems sunku išgyventi“, – dėstė Kauno rajono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos direktorius.
Paskatins nelegalią veiklą
Algirdas Butkevičius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys
Ekonominiu sunkmečiu reikėtų leisti žmonėms verslo liudijimus pirkti kuo mažesne kaina, kad jiems nereikėtų mokėti socialinių išmokų ir kad jie galėtų dalyvauti darbo rinkoje. Turint omenyje prognozes dėl euro zonos šalių ekonomikos recesijos, kuri turės įtakos ir mūsų šaliai, verslui turėtų būti kuo mažiau suvaržymų. Manau, kad pabrangus verslo liudijimams padidės emigracija ir šešėlinė ekonomika, kuri siekia apie 30 proc. bendrojo vidaus produkto. O Lietuvos gyventojų emigracija – didžiausia ES.
Stinga analizės
Kęstutis Daukšys, Seimo Ekonomikos komiteto narys
Gyvenimas labai greitai parodys, ar reikėjo branginti verslo liudijimus. Dabar svarbiausias valstybės uždavinys – sudaryti tokias sąlygas, kad kuo daugiau žmonių išgalėtų ir norėtų mokėti mokesčius. Turėtų būti diferencijuojama, analizuojama ir įvertinama, kurios veiklos galimos su verslo liudijimais, kurios – ne. Deja, analizės nesimato, nes tikslas vienas – surinkti kuo daugiau mokesčių.
