Visų trijų Baltijos valstybių mokesčių sistemos remiasi išlaidomis vidaus rinkoje, todėl santykinai maža paklausa vidaus rinkoje kelia fiskalinių problemų - ypač įtempta padėtis Lietuvoje, pastebi PWC ekspertai.
Perėjimas nuo eksporto skatinamo augimo prie vartojimo vidaus rinkoje skatinamo augimo sumažintų fiskalinį spaudimą, tačiau, H. Pajulos teigimu, sukeltų mokėjimų balanso problemų.
Lietuvos ir Latvijos einamosios sąskaitos deficitai jau šiuo metu yra beveik dviženklai. Estijos deficito augimo tempai taip pat neguodžiantys.
Akivaizdu, jog Baltijos šalių vyriausybėms teks nelengva užduotis - išbalansuoti tarp išorinių ir vidinių sunkumų, tegia PWC.
Ši užduotis bus itin kebli Lietuvai ir Latvijai, nes Lietvos litas yra susietas su JAV doleriu, o Latvijos latas - su Tarptautinio valiutos fondo specialiosiomis skolinimosi teisėmis (SST). Ši aplinkybė abiejų šalių ekonomikas daro itin jautrias išoriniams sukrėtimams. Tačiau pradėjus stipriai augti eurui, ganėtinai keblioje padėtyje atsidurtų ir Estija.