Verslo liudijimų turėtojams daugėja draudimų

Smulkieji verslininkai piktinasi sprendimu, kad nuo gegužės iš įmonių jie tegalės gauti dešimtadalį metinių pajamų. Savo pajamas kitaip deklaruoti turės ir šalies gidai, kurie turi pasirašę sutartis su agentūromis, tačiau jie jau verčiau sutinka mokėti didesnius mokesčius už verslo liudijimus. Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija tvirtina, kad tokiu draudimu Vyriausybė siekia riboti konkurenciją ir skriausti pigiau paslaugas siūlančius mažuosius.

Tuo metu Finansų ministerija tvirtina, kad didesnės administracinės naštos gyventojams neatsiras, o draudimu norima verslo liudijimus palikti tik patiems smulkiausiems verslininkams.

Šiuo metu verslo liudijimų turėtojai savo paslaugas įmonėms gali teikti be jokių apribojimų.

„Naujieji metai mums prasidėjo labai liūdnai, nežinome, kaip čia bus. Tai labai palies gidus, nes mes dirbame tik su agentūromis, juk negaudome turistų po vieną. Visi dirba su verslo liudijimais, todėl mūsų padėtis yra nepaprastai sudėtinga. Jau pusę metų prašome Turizmo departamento vadovybės, kad pasektų šį klausimą, bet kažkaip esame palikti likimo valiai. Rašėme raštus ir Vyriausybei, ir Seimui, ir prezidentei“, – DELFI sakė Lietuvos gidų gildijos prezidentė Nijolė Jankauskienė.

Jos teigimu, galimybė savo veiklą vykdyti pasirinkus kitą juridinę formą gidų visai nedžiugina.

„Imtis kitokio pajamų deklaravimo gidams bus labai sudėtinga, nes jie filologai, kurie yra toli nuo buhalterijos. Be to, pusė gidų apskritai yra pensininkai, nes ši profesija yra gera tuo, kad čia gali dirbti ir vyresnio amžiaus žmonės. Ne kiekvienas sugeba tvarkyti dokumentus, reikalingus individualiai veiklai. Dirbti su verslo liudijimais ir mums, ir agentūroms buvo nepaprastai patogu“, – kalbėjo N. Jankauskienė.

„Be to, mūsų veikla trunka tik vasarą, geriausiu atveju keturis mėnesius. Įsivaizduokite, prieš vasarą atsidarai individualią veiklą, o rudenį važiuoji uždaryti. Tai yra labai nelogiška. Su verslo liudijimu buvo labai patogu, nes gali jį išsiimti savaitei. Galų gale jau galėtų didinti verslo liudijimo kainą, bet paliktų galimybę dirbti su jais“, – verslo liudijimus gyrė ji.

Pašnekovės duomenimis, Lietuvoje yra apie 500 gidų, iš kurių visi dirba tik su verslo liudijimais.

Daugelis neišsilaikys

„Tokį sprendimą mes vertiname, kaip konkurencijos sumažinimą ir tam tikros dalies rinkos atėmimą iš verslo liudijimų turėtojų. Kitaip to vertinti negalima. Manome, kad tai daroma tam, kad būtų suteikta galimybė kitiems verslo subjektams užimti vietą“, – DELFI sakė Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė.

Jos teigimu, iš esmės atėmus galimybę laisvai teikti paslaugas įmonėms, verslo liudijimų turėtojams bus labai sunku išsilaikyti rinkoje.

Asociacija jau kreipėsi į Vyriausybę, kad sprendimas būtų sušvelnintas: leisti iš įmonių verslo liudijimo turėtojams gauti bent 30-40 proc. pajamų. Pašnekovės skaičiavimu, toks ribojimas ypač smarkiai kirs statybines, automobilių remonto paslaugas siūlantiems smulkiesiems.

„Mes apskritai nesuprantame ribojimo esmės, nes paslaugos ar produkcijos teikimas yra bendrojo vidaus produkto kūrimas. Pavyzdžiui, įmonės norės išdažyti biuro sienas, tai ji nebegalės samdyti verslo liudijimo turėtojo, privalės rinktis tik įmonę. Visi puikiai žinome, kad vienas žmogus paslaugą atlieka kur kas pigiau. 10 proc. apyvartos yra labai nedaug, šis nustatymas paliktas tik norint pasirodyti, kad leidžiama gauti pajamų iš įmonių“, – kalbėjo Z. Sorokienė.

Verslo liudijimai tik dirbantiems su gyventojais

Finansų ministerija laikosi pozicijos, kad verslo liudijimai turi būti skirti tik smulkiausiems verslininkams, kurių galutinis paslaugos gavėjas yra gyventojas. Tačiau pabrėžiama, kad pajamų deklaravimas kartą per metus administracinės naštos smulkiajam verslui tikrai nepadidins.

„Kadangi tai yra pati paprasčiausia pajamų mokesčio sumokėjimo forma, ji negali būti taikoma neribotai, antraip neišvengiamai bus iškraipoma konkurencija, kai dalis verslininkų tiesiog „išsiperka“ fiksuota suma, kuri neretai būna ir pakankamai nedidelė, lyginant su galimomis gauti pajamomis“, – rašoma ministerijos atsakyme DELFI.

10 proc. taisyklė, pasak ministerijos, buvo nustatyta kaip išimtis, tam, kad, pavyzdžiui, dėl vieno, atsitiktinio sandorio su juridiniu asmeniu, mokesčių mokėtojui nereikėtų deklaruoti pajamų dviem skirtingais būdais.

„Akivaizdu, kad išvystęs savo veiklą smulkusis verslininkas natūraliai taiko tam tikrą apskaitą – teikdamas paslaugas įmonėms, jis pildo atitinkamus dokumentus, nes įmonė turi pagrįsti savo išlaidas; jis įvertina, kokius reikmenis ir už kokią kainą naudinga įsigyti ir pan. Tai reikalauja didesnių smulkiojo verslo atstovų įgūdžių ir kartu parodo jų gebėjimus, leidžiančius pereiti nuo fiksuoto dydžio pajamų mokesčio prie pajamų mokesčio nuo realaus tokios veiklos pelno, mokamo pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki gegužės 1 d.“, – aiškinama atsakyme.

Ministerijos tvirtinimu, ir anksčiau galiojo tvarka, kai kai kuriuos verslo liudijimus įsigiję verslininkai pajamas iš įmonių turėjo deklaruoti bendra tvarka ir jos buvo apmokestinamos atskirai. Tai galiojo turintiems prekybos verslo liudijimus, muzikantus, trenerius.

Tie, kurių pajamos iš įmonių viršys 10 proc., turės nuo gautų pajamų atėmę išlaidas sumokėti 5 proc. pajamų mokesčio tarifą. Pajamos iš laisvųjų profesijų apmokestinamos 15 proc. mokesčių tarifu.

Taip pat šiai veiklai leidžiama nustatyti sąnaudas supaprastintu būdu – tiesiog atimant 30 proc. pajamų be sąnaudas pagrindžiančių dokumentų.

Finansų ministerijos tvirtinimu, šiuo atveju papildomos administracinės naštos neatsiranda – gyventojui reikėtų kartą per metus pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, o ir šiuo metu visi verslo liudijimus įsigiję gyventojai vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatomis privalo šią deklaraciją pateikti net tuo atveju, jei pajamų negavo.

Ministerijos tvirtinimu, Vyriausybė Seimui yra pateikusi pasiūlymą dėl naujos ūkinės formos – mažosios bendrijos – įsteigimo. Tai smulkiausiems verslininkams suteiks dar daugiau pasirinkimo galimybių.

Gyventojai, nusprendę dirbti su verslo liudijimu, turi sumokėti savivaldybės nustatytą fiksuotą gyventojų pajamų dydį už tą laikotarpį, kiek laiko ketina dirbti su verslo liudijimu.

Taip pat toks smulkusis verslininkas turi sumokėti 72 Lt privalomajam sveikatos draudimui ir po 180 Lt socialiniam draudimui. Šio mokesčio mokėti nereikia, jei žmogus kur nors dirba pagal darbo sutartį.