Paaiškėjo, kad visų 25 šalių įstatymuose yra nuostatų, kurios arba prieštarauja, arba pažeidžia ES teisės normas.
"Kalbant apie Lietuvos mokesčių sistemą, reikėtų atkreipti dėmesį į kai kurias diskriminacinio pobūdžio taisykles, pagal kurias taikomos nevienodos apmokestinimo nuostatos vietos ir užsienio savininkams. Pavyzdžiui, Lietuvos įmonės negali mažinti pelno mokesčio dividendų mokesčiu, išskaičiuotu iš užsienio įmonėms išmokamų dividendų, tuo tarpu mokant dividendus kitai Lietuvos įmonei, išskaičiuotą mokestį iš dividendų galima atimti iš pelno mokesčio. ES valstybių įmonėms išmokamos palūkanos Lietuvoje apmokestinamos pelno mokesčiu prie pajamų šaltinio, o mokant palūkanas Lietuvos įmonei toks mokestis netaikomas", - pabrėžė "PricewaterhouseCoopers" mokesčių skyriaus vadybininkė Kristina Bartusevičienė.
Pasak jos, pagal ES teisę viena valstybė narė negali diskriminuoti kitos valstybės narės fizinių asmenų ar įmonių.
"Be to, abejonių kelia ir tai, kad Estija nėra įtraukta į vadinamąjį "baltąjį" sąrašą ir kontroliuojamųjų Estijos įmonių pajamos apmokestinamos Lietuvoje, nors Estija yra ES narė ir joje taip pat mokamas pelno mokestis, tik jis apskaičiuojamas ne gavus pelną, o jį paskirstant", - teigė K. Bartusevičienė.
Tyrimas atskleidė, kad iš visų ES valstybių narių daugiausia pažeidimų mokesčių srityje yra Jungtinėje Karalystėje, kur neatitikimai užfiksuoti visose aštuoniose srityse, taip pat Danijoje ir Prancūzijoje, kuriose pažeidimų pastebėta septyniose mokesčių srityse.
Tuo tarpu mažiausia pažeidimų yra tokiose šalyse naujokėse kaip Estija, Kipras, Lietuva, Malta ir Slovakija, kur neatitikimų rasta tik vienoje iš mokesčių sričių.
"PricewaterhouseCoopers" atstovė pažymi, jog visose 2004 metų gegužės 1 dieną ES narėmis tapusiose valstybėse, išskyrus Latviją ir Slovėniją, neatitikimai užfiksuoti ne daugiau kaip dviejose srityse.
Tyrimo metu nustatyta, kad iš 200 galimų mokestinių neatitikimų 45 proc. pasirodė pažeidžiantys ES teisę ir todėl yra neteisėti.
Per pastaruosius dešimt metų Europos Teisingumo Teisme buvo išnagrinėtos 87 bylos, susijusios su diskriminacine tiesioginių mokesčių teisės praktika, iš kurių net 85 buvo išspręstos mokesčių mokėtojo naudai.