Daugiausia mūsų šalyje – per 200 – žemės ūkio kooperatyvų. Planuojama, kad jų ne tik gausės, bet ir plėsdami veiklą jungsis su kitais kooperatyvais, praneša LTV „Panorama“.
Plungės rajone daugiau kaip dešimtmetį gyvuojantis kooperatyvas „Pieno gėlė“, pradėjęs vos su dvidešimt narių, dabar telkia apie 600 ūkininkų.
Smulkesnieji suveža pieną į kooperatyvo punktus, o į stambesnių ūkininkų fermas užsuka pienvežiai. Kasdien surenkama maždaug 150 tonų pieno.
„Turėjom mažai gyvulių, mažai melžėm, su kibiriukais nešėm į punktą, bet su tuo kibiriuku kainos neiškovosi. O kai susitelkėm į kooperatyvą, kooperatyve gaudavom didesnę kainą, todėl ir stojom“, – teigė Rietavo savivaldybės ūkininkas, kooperatyvo narys Rimantas Bagdonas.
„Kooperatyvo tikslas – gauti kuo didesnes pajamas už pieną, kad galėtumėm mokėti savo ūkininkams daugiau. Ne tik mūsų nariams nauda, bet ir aplinkiniams, nes atsiranda naujas rinkos žaidėjas“, – aiškina žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Pieno gėlė“ direktorius Jonas Kuzminskas.
Anot vadovo, susivieniję smulkūs ūkininkai pajamų gauna penktadaliu daugiau nei pieną pardavinėtų kiekvienas atskirai.
Lietuvoje kol kas veikia maždaug 200 žemės ūkio kooperatyvų. Neseniai keletas jų kartu su Žemės ūkio rūmais įsteigė antro lygio kooperatyvą „Baltijos galvijai“.
„Šiuo metu sėkmingai vyksta gyvulių eksportas į užsienį, ir galime palyginti, kaip kainos pasikeitė veislinių telyčių. Jei prieš gerus metus, nors rinkos buvo tos pačios, ūkininkas gaudavo apie 2,5–3 tūkst. litų už telyčią, tai šiandien gauna 5 tūkst. litų.Vien dėl to, kad jis pats per kooperatyvą parduoda užsieniečiui, be tarpininko“, – sakė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas.
Pagal kooperatyvų skaičių ir įvairovę Lietuva gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos šalių senbuvių.
Be žemės ūkio, Lietuvoje veikia prekybos kooperatyvai, taip pat kredito unijos, dažniausiai aptarnaujančios kaimo ir miestelių žmones.
„Didžiuosiuose prekybos tinkluose – tik didžiausi tiekėjai. Todėl mes galim pasiūlyti žemės ūkio kooperatyvams pakankamai šaldytuvų, saugyklų su aktyvia ventiliacija, kur jie galėtų savo produkciją sandėliuoti ir pardavinėti tada, kai pačios palankiausios jiems kainos. Bendradarbiavimas tarp mūsų trijų kooperacijos formų yra perspektyvus“, – įsitikinęs „Lietkoopsąjungos“ valdybos pirmininkas Robertas Miliauskas.
Kitais metais ketinama teikti paramą ir skatinti burtis smulkesnius ūkininkus, gamintojus, prekybininkus. Taip pat numatoma įkurti konfederaciją, kuri atstovautų kooperatyvų interesams.
