Mėsos produktų gamintojus verčia sunerimti visuomenės apklausos duomenys, kurie parodė, kad Lietuvos mėsos perdirbimo pramone pasitiki tik apie 15 proc. vartotojų. „Tarp gyventojų sklando daug gandų ir mitų.
Gal todėl, kad trūksta informacijos. Norime parodyti, kaip gaminami mėsos produktai, konservai ir ledai“, – susipažinti su gamyba pakvietė „Krekenavos agrofirmos“ vadovas Linas Grikšas.
Koją kiša nelygiavertė konkurencija
L.Grikšas pabrėžė, kad dėl vietos žaliavos stygiaus ir mažėjančio vartojimo mėsos perdirbimo įmonės dirba ne visu pajėgumu. Apie 50 proc. kiaulienos importuojama iš Vokietijos, Olandijos, Lenkijos.
Mėsos perdirbėjams koją kiša nelygiavertė konkurencija su gamintojais iš Lenkijos, kur mėsai taikomas kelis kartus mažesnis pridėtinės vertės mokestis, ir šešėlinė prekyba turguose. Pastaroji mažėja turguose pradėjus naudoti kasos aparatus.
„Prie nepalankios konkurencinės aplinkos prisideda ir vartotojų nepasitikėjimas. Tačiau „Krekenavos agrofirmos“ šių metų apyvarta bus rekordinė – 260 mln. Lt“, – teigė prieš 7 metus plyname lauke pastatyto šiuolaikiško fabriko generalinis direktorius L.Grikšas.
Vartotojai jaudinasi dėl maisto priedų
Gamybos kelią nuo skerdyklos iki galutinio produkto parodę fabriko atstovai siekė išsklaidyti ne vieną įsigalėjusį mitą apie mėsos pramonę.
Bene labiausiai vartotojai dabar jaudinasi dėl maisto priedų, ženklinamų „E“ raide, naudojimo.
Vizualiai nustatyti, ar tokie priedai naudojami gamyboje, ekskursijos po fabriką metu neįmanoma. „Krekenavos agrofirmos“ rinkodaros vadovas Gytis Svilainis užtikrino, kad gamintojai yra griežtai kontroliuojami, ar laikosi nustatytų normų, kiek ir kokių priedų deda į produktus. Be to, kad priedas atliktų savo funkciją, dažnai užtenka dėti jo mažiau, nei leidžia normos. Tiems, kurie vengia maisto priedų, siūloma rinktis gaminius, į kuriuos jokių konservantų nededama.
„Yra technologijų, leidžiančių apsieiti be „E“. Mūsų įmonė tokias technologijas taiko jau keletą metų. Tokios produkcijos gamyba sudėtingesnė, jos galiojimas trumpesnis, todėl ji šiek tiek brangesnė“, – aiškino G.Svilainis.
Rinkodaros vadovas pabrėžė, kad atliekant laboratorinius tyrimus be konservantų pagamintoje produkcijoje galima aptikti nedidelius kiekius analogiškų natūralių medžiagų. Todėl gamintojai dabar privalo apie tai informuoti vartotoją.
Anot fabriko atstovų, be maisto priedų pagaminti gaminiai populiarėja. Ne vienas toks „Krekenavos agrofirmos“ gaminys yra pelnęs aukščiausius „AgroBalt“ parodos ir „Lietuvos metų gaminio“ įvertinimus. Šiemet pastarojo konkurso aukso medalis suteiktas karštai rūkytai „Bajorų“ dešrai su sūriu ir virtam paštetui „Pagaminta be konservantų“.
Dešros iš popieriaus?
Dar vieną mitą, kad virtose dešrose ir dešrelėse beveik nėra mėsos, fabriko atstovai neigė siūlydami vartotojams išmokti atskirti produktus.
„Aukščiausios rūšies produktuose mėsos gali būti apie 75 proc., kita dalis – vanduo ir prieskoniai. Vytintų dešrų gamyboje mėsos sunaudojama dar daugiau. Mėsos pakaitalai gali būti naudojami tik pirmos arba antros rūšies gaminiuose“, – aiškino G.Svilainis.
Gaminant pirmos ir antros rūšies produktus, naudojama mechaniškai nuo kaulų atskirta mėsa. Dedama ir sojos bei kitų mėsos pakaitalų.
Anot „Krekenavos agrofirmos“ rinkodaros vadovo, į gamybą nepatenka maistui netinkamos skerdenos dalys ir kaulai.
„Senas ir juokingas mitas, kad į dešras dedama popieriaus. Tai – gana brangi žaliava, kuri gamybos tikrai neatpigintų. Aišku, ji ir netinkama maistui. Pigesnių produktų gamyboje naudojama pakankamai pigi, bet maistinga mechaniškai atskirta paukštiena“, – sakė „Krekenavos agrofirmos“ rinkodaros vadovas.
Fabriko atstovai užtikrino, kad pasibaigusio galiojimo produktai „atnaujinti“ negrįžta ant prekystalių. Jie, kaip ir maistui netinkamos skerdenos likučiai ir kaulai, sunaikinami arba atiduodami žvėreliams šerti. Įmonėje įdiegta kompiuterinė kontrolės sistema, leidžianti atsekti kiekvieno produkto kelią.
„Tokie dalykai galbūt įmanomi tik nelegaliuose cecheliuose arba nelegalioje prekyboje. Pas mus – griežta kontrolė“, – pabrėžė G.Svilainis.
Apžiūrint fabriką nesunku buvo išsklaidyti mitą, kad mėsos gaminiai esą ne rūkomi, o mirkomi specialiame tirpale: iš rūkymo kamerų sklido malonus dūmo kvapas.
„Tokių technologijų, kurios pakeistų natūralų rūkymo procesą kokiu nors mirkymu, visai nėra arba mes tokių nežinome. Mūsų rūkyklose natūralus dūmas išgaunamas naudojant buko, juodalksnio drožles arba medienos tašelius“, – aiškino „Krekenavos agrofirmos“ gamybos vadovas Gintaras Martinkus.
Konservai – be konservantų
Kaip konservų gamyboje išvengiama konservantų, parodė ir papasakojo Kėdainių konservų fabriko generalinis direktorius Vygantas Vanagas.
Prieš 7 metus naujame pastate įsikūręs senas konservų gamybos tradicijas tęsiantis fabrikas laikosi pozicijos – gaminti be konservantų.
„Konservų pramonėje naudojami du svarbiausi konservantai, skirti produkto vartojimo trukmei pailginti, – natrio benzoatas ir kalio sorbatas. Mes jų nededame ir apie tai informuojame vartotojus. Prieš tai privalome atlikti tyrimus ir gauti sertifikatus“, – aiškino fabriko vadovas.
Konservantų neprireikia produkciją sterilizuojant ir pasterizuojant modernių technologijų autoklavuose. Terminis apdorojimas kompiuterizuotas, kiekvienam produktui nustatoma atitinkama temperatūra.
Anot V.Vanago, tokia gamyba yra brangesnė, nes papildomai eikvojama šilumos energija.
Paprasčiau būtų įdėti konservantų.
Kėdainiečiai gamina apie pusantro šimto įvairių konservų – mišrainių, sriubų, marinuotų daržovių, pomidorų padažų, majonezo, džemų, uogienių, žuvies bei mėsos gaminių ir kt.
Iš visą parą dirbančio fabriko kasdien į prekybos centrus ir mažesnes parduotuves iškeliauja nuo 50 tūkst. iki 100 tūkst. konservų indelių. Apie penktadalį produkcijos eksportuojama į Rusiją, Angliją, Airiją, Vokietiją, Ispaniją, JAV, Skandinavijos šalis ir kt.
Vienas populiariausių gaminių – garsieji Kėdainių agurkai, kurie fasuojami į įvairios talpos stiklainius.
Ne vienas fabriko produktas yra sulaukęs gerų įvertinimų. Šiemet metų gaminio aukso medaliu apdovanoti obuolių sultyse konservuoti burokėliai.
Anot V.Vanago, visų konservų receptūrą sukūrė vietos specialistai. Kėdainių fabrike gaminami specialūs mėsos, daržovių bei kruopų konservai ir Lietuvos kariuomenės kariams.
Pagrindiniai daržovių tiekėjai – Kėdainių rajono ūkininkai. Iš kitur atsivežama tik tos žaliavos, kurios neaugina šio krašto žemdirbiai. Pavyzdžiui, Lietuvoje neauga tam tikros rūšies pomidorai, iš kurių gaminama pasta.
Be Lietuvos ūkininkų pieno žaliavos neišsiverčia ir ledų gamintoja „Vikeda“, per metus pagaminanti apie 30 mln. porcijų ledų. 40 proc. jų eksportuojama į užsienio šalis – JAV, Vokietiją ir kt.
„Mūsų ledai gaminami iš natūralaus pieno ir jo produktų“, – užtikrino ledų fabriko generalinis direktorius Justas Ramanauskas.
