Premjeras Andrius Kubilius tvirtino, kad Lietuva neturi laukti, kol investicijos pačios ateis – privalu jas medžioti.
„Turime įtikinti investuotojus, kad Lietuva yra pati geriausia. Mes turime daugybę argumentų, kuriais galime įtikinti bet ką – nuo amerikiečio iki kino, tik reikia tai daryti aktyviai, o ne laukti, kad jie patys suvoks, jog Lietuva yra stebuklų šalis“, – organizacijos „GLL | Globalios Lietuvos lyderiai“ trečiadienio vakarą surengtoje diskusijoje „Lietuva globalioje arenoje. Kur mūsų stiprybės?“ kalbėjo Vyriausybės vadovas.
Jo teigimu, Lietuvos strateginis turtas yra žmonės.
„Privalumas, kurį galime paprastai ir aiškiai įrodyti, jog turime išsilavinusius žmones, kad paskutinių 20 metų istorija mus privertė būti labai dinamiškais, nebijoti kaitos. Natūrali Lietuvos trajektorija, neturint išplėtotos sunkiosios pramonės, yra išnaudoti žmones, jų kvalifikaciją, gebėjimus, dinamiką. Todėl mes ir kalbame apie Lietuvą, kaip šalį, kuri Baltijos regione turi tapti aukštųjų technologijų paslaugų centru“, – vakaro dalyviams sakė premjeras.
Tačiau kartu jis pripažino, kad Lietuvos gyventojus kankina nepasitikėjimas, o jis persimeta ir į ekonominį gyvenimą.
„Lietuvos visuomenė pasižymi vienu iš didžiausių nepasitikėjimų, netikėjimu ateitimi, tarpusavio nepasitikėjimu ir visokiomis kitokiomis socialinės ir psichologinėmis problemomis, kurios labai greitai persikelia į labai stiprius trukdžius vystytis ekonomikai. Iš nepasitikėjimo kyla gana daug baimės žiūrint į globalią konkurenciją, užsienio kapitalo investicijas. Vienintelis tinkamas atsakas į tai – turime pažinti globalų pasaulį. (...) Kitų šalių patirtis rodo, kad diaspora, gebėdama prisidėti prie savo tėvynės ekonomikos augimo ir vystymosi, po to pradeda investuoti ir grįžti. Taip kiaušinis ir višta vienas kitą augina“, – dėstė A. Kubilius.
Toli susitikę lietuviai ir apsikabina, ir pasibučiuoja
Londono Sičio lietuvių klubo prezidentas Daumantas Mockus tvirtino, kad lietuvių diaspora yra labai svarbus strateginis šalies turtas, kuris, deja, iki šiol nėra pakankamai gerai išnaudojamas.
„Kuo daugiau mes turime lietuvių diasporoje ir kuo aukščiau jie yra pakilę savo organizacijose, tuo labiau galime tuo džiaugtis. Jie yra potencialūs mūsų komandos nariai, nes žinios apie Lietuvą ir apskritai Rytų Europą yra pakankamai retas aktyvas užsienyje“, – diskusijoje kalbėjo jis.
Londono Sičio lietuvių klubo prezidentas tvirtina, kad jau dabar įvairiose institucijose dirbantys lietuviai padeda Vyriausybei išplatinti obligacijų emisijas, teikia konsultacijas.
„Vienos obligacijų emisijos platinimo metu mūsų finansų ministrė lankėsi Masačūsetse mažame fondelyje, kuriame dirba nedaug žmonių, bet jis valdo labai daug pinigų. Atsitiktai ten dirbo ir lietuvis. Susitikimo metu jis tapo tarsi tarpininku tarp fondo ir mūsų Vyriausybės atstovų. Jo užduotis buvo pasakyti, ar tai, ką jie girdi, yra tiesa. Mums tai tai labai didelė pagalba, reikia džiaugtis, kad tokių žmonių turime vis daugiau ir daugiau“, – pavyzdį pateikė D. Mockus.
Jis taip pat tvirtino, kad toli nuo tėvynės atsidūrę lietuviai stengiasi pagelbėti vieni kitiems.
„Dažnai sakoma, kad jeigu du lietuviai susitiks Latvijoje, tai bandys apsimest, kad vienas kito nepažįsta, jei du lietuviai susitiks Londone – pasisveikins, o Australijoje ar dar toliau susitikę lietuviai ir apsikabins, ir pasibučiuos. Kuo toliau lietuviai išvažiuoja, tuo labiau jaučiamas lietuvybės ir vienas kitam padėjimo jausmas“, – kalbėjo Londone gyvenantis lietuvis.
Advokatų kontoros „Sorainen ir partneriai“ advokatas Laimonas Skibarka taip pat papasakojo, kaip prie „Western union“ atėjimo į Lietuvą prisidėjo šioje kompanijoje dirbantis lietuvis.
„Tą investuotoją iš esmės atvedė lietuvis, kuris atvežė juos į Lietuvą, kai jie ėjo per kelias valstybės ir sudarinėjo trumpąjį sąrašą, kur investuoti. Taigi jie čia atvažiavo, po to premjeras juos aplankė JAV, susitiko su generaliniu direktoriumi ir viskas baigėsi tuo, kad kompanija sukūrė centrą ir įdarbino 500 žmonių. Turbūt esminis momentas buvo lietuvis iš diasporos, kuris juos čia atvežė ir atvedė iki „Investuok Lietuvoje“, premjero, ministro“, – kalbėjo jis.
Lietuva nėra išskirtinė
Ilgą laiką JAV gyvenusi ir „Goldman Sachs“ banke dirbusi Milda Dargužaitė, šiuo metu patarinėjanti ūkio ministrui, taip pat laikosi nuomonės, kad užsienyje gyvenantys emigrantai yra turtas, tačiau Lietuvoje reikėtų keisti požiūrį į juos.
„Ko mums truputėlį trūksta, tai kaip išeiti į pasaulinę rinką. Aš manau, kad čia diaspora Lietuvai yra labai svarbi. Ją galima įvardyti kaip dar vieną papildomą turtą. Sakyčiau, kad grįžusi į Lietuvą pastebėjau labai neigiamą požiūrį į emigrantus. Manau, kad taip elgdamiesi patys sau kenkiame. Sugrįžusi į Lietuvą nuolat girdžiu klausimą: „Ką čia darai, ko tau čia reikia? Negi tau nebuvo ką veikti JAV ir kodėl tu sugalvojai sugrįžti į tokią šalį?“ Jei turėsime tokį požiūrį ir taip galvodami tikimės prisitraukti emigrantus, mums tikrai nepasiseks“, – sakė ji.
Ministro patarėja pabrėžė, kad svarbūs visi emigrantai, ne tik tie, kurie dirba pagal profesiją, nes statistika rodo, kad įmonės, kuriose dirba daug etninių emigrantų, yra linkusios daugiau investuoti į tą šalį.
„Tai irgi yra pliusas Lietuvai. Kaip premjeras minėjo, kad nuvažiuoja delegacijos ir bando įtikinti, kuo esame kitokie, tai faktas, jog toje įmonėje dirba daug lietuvių, gali būti didesnis pliusas nei premjero vizitas“, – teigė M. Dargužaitė.
Jos nuomone, Lietuvai reikėtų mažiau sureikšminti įsitikinimą, kad šalis yra išskirtinė ir stengtis integruotis į globalų pasaulį.
„Man atrodo, kad mes per daug sureikšminame, kokia išskirtinė yra Lietuva. Iš tikrųjų, mes nesame jokie išskirtiniai ir mums reikėtų būti daug konkurencingesniems, suprasti, kad esame maža šalis, turime globaliai galvoti, suprasti kitas kultūras, būti tolerantiški, nediskriminuoti ir žiūrėti, kaip integruotis į globalų pasaulį, o ne koncentruotis, kaip išlaikyti lietuvybę ir savitas savybes, kurių iš tikrųjų nėra“, – tvirtino M. Dargužaitė.
„Kai kuriais klausimais mes esame labai konservatyvūs, bet ne visi balsuoja už konservatorius, – į reaguodamas į jos pasisakymą juokavo A. Kubilius. – Šiaip visiškai pritariu, kad gebėjimas suvokti, kad XXI a. pasaulis yra globalios konkurencijos pasaulis ir arba tu laimi arba esi muziejus. (...) Būsi pats didžiausias patriotas, jei suskursi laiminčią tėvynę, ne tik krepšinį retkarčiais, bet laiminčią visais kitais klausimais. Tai yra tikrasis patriotizmas. Užsitverti ir kurti muziejų nėra patriotizmas“.
Reikia stabilių mokesčių
Po ilgo gyvenimo užsienyje į Lietuvą grįžęs Tomas Marcinkus laikosi priešingos nuomonės: „Priklausau repatriantų kategorijai ir man neatrodo, kad į grįžtančius visi turi blogą požiūrį. Atvirkščiai, yra labai daug palaikymo. Jeigu mes norime, kad grįžtančių žmonių būtų daugiau, reikėtų galvoti, kaip padaryti, kad jiems reikėtų mažiau kurti savo darbo vietą, nes kiekvienas grįžtantis turi labai galvoti, ką čia nuveiksiu ir kaip gyvensiu“.
Anot jo, įsitvirtinimas Lietuvoje, tarsi bandymas ant uolos suleisti šaknis.
„Aišku, Londonas ar koks kitas miestas yra labai derlinga dirva, iš kurios grįžti čia yra tarsi bandymas ant uolos iš naujo suleisti šaknis. Tegul ta uola ir labai brangi, bet tai reikalauja tam tikrų pastangų“, – kalbėjo T. Marcinkus.
Jo nuomone, norėdama pritraukti kuo daugiau investicijų, Lietuva turi garantuoti stabilią mokesčių sistemą.
„Manau, kad teisinga mąstyti, jog pas mus reikėtų plėsti aukštos pridėtinės vertės produktų gamybą, palaikau, kad reikia investuoti į gamybą, kuri yra pagrindas, tačiau abiems dalykams, o ypač pirmajam, reikalingas mokestinis stabilumas. Mes turėtume siekti turėti stabilią ir stabiliai gerėjančią mokestinę aplinką verslui“, – sakė T. Marcinkus.
Lietuva gali pagauti kinų investicijas
Lietuvių kilmės Johnas Mackas, šiuo metu vadovaujantis Kinijos automobilių bendrovei „CIE Automotive China“, tvirtino, kad Lietuva turi galimybių pritraukti kinų investicijų.
„Ką Lietuva gali pasiūlyti Kinijai? Aš manau, kad daug. Jūs jau minėjote, kad lietuviai turi gerą išsilavinimą, premjeras pasakė, kad lietuviai yra labai protingi ir nori išmokti ko nors kito ne Lietuvoje, nori keliauti. (...) Dabar eina kinai, juos seks indai, kurie investuos į Europą. (...) Kinai nestatys gamyklos Lenkijoje, Čekijoje, Rumunijoje, nes ten yra visi, kas norėjo būti. Taigi jie ieško kitų vietų, tai gali būti Baltijos šalys, Slovakija, buvusios Jugoslavijos šalys“, – diskusijoje kalbėjo svečias.
Jo teigimu, šaliai nepakanka koncentracijos į aukštų technologijų paslaugas, būtina ir gamybos dalis.
„Istorija yra labai aiški – kiekvienai šaliai reikia mažiausiai 30-40 proc. gamybos. Jeigu šalis egzistuoja tik dėl paslaugų sektoriaus, anksčiau ar vėliau turėsite problemų. Taigi jeigu turite gamybą, ji reikalauja daug darbo vietų, jai reikia infrastruktūros. Aš manau, kad į Lietuvą reikia atvežti vieną arba kitą didelį investuotoją“, – kalbėjo J. Mackas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Seime ir Vyriausybėje Mindaugas Reinikis taip pat tvirtino, kad Lietuva nepakankamai išnaudoja Kinijos teikiamas galimybes.
„Šis kostiumas yra siūtas Kinijoje, jis kainavo 120 Lt. Jis buvo primatuotas 22.30 val vakaro ir kitą dieną 10 val. ryto aš jį jau turėjau. Besimatuodamas kostiumą susipažinau su trimis žmonėmis: Jungtinių Tautų ambasadoriaus dešiniąja ranka, Taivano kompiuterių kompanijos vadovu ir su logistikos kompanijos vadovu, iš kurio jau atvykęs į Lietuvą gavau laišką – jis ieškojo, gal galėtų Lietuvoje kas nors organizuoti malūnų pervežimą iš Kinijos į šį regioną. Galiausiai viena lietuvių kompanija dalyvauja šiame konkurse. Tiesiog tai yra trumpa istorija, kaip siuvantis kostiumą galima gauti daug kontaktų“, – istoriją diskusijos dalyviams papasakojo jis.
