Sprendimas vėl „karpyti“ šiuos pervedimus - tai aiškus politikų demonstravimas, jog su Lietuvos gyventojais ir pensijų fondais jie gali daryti ką tik nori. Tokiu būdu yra žlugdomas žmonių pasitikėjimas pensijų sistema. Kaip pasitikėti, jei negali būti tikras, ar dabartinė pensijų sistema veiks, ar politikams užsinorėjus vėl bus sumažinta ar iš viso nusavinta. Nuo 2009 m. tai jau trečiasis pensijų fondų „karpymas“ nuo 5,5 iki 3, tuomet iki 2, o dabar iki 1,5 proc. Beje, šiuos pervedimus, kaip ir pačias pensijas, buvo žadėta atstatyti krizei pasibaigus. Šiuo metu situacija tokia, jog dabartiniams pensininkams krizė jau baigėsi (turint omeny pensijų atkūrimą), o dirbantiesiems vis dar tęsiasi.

Abejonių kelia ir tolimesni politikų veiksmai, jei finansinė šalies situacija nebus palanki ar bus prastesnė nei prognozės. Kas galėtų paneigti, kad kovo mėnesį dėl begalės objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, mokesčių nesurinkimo, tarptautinės ekonominės situacijos, euro zonos krizės ar kitų ekonominių prognozių pamatysime, kad biudžete vėl trūksta kelių šimtų milijonų litų? Ar vėl bus nusavinami žmonių pinigai?

Reikia tikėtis, jog Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė tokio įstatymo nepriims ir paliks gyvuoti 2 proc. įmokas bei paskatins Seimą įvardinti kompensavimo mechanizmą už visus prarastus metus. Vilčių teikia Jos ekscelencijos vyriausiojo patarėjo Nerijaus Udrėno išsakyta nuomone apie pensijų fondus. Pasak jo, pasiūlymas stabdyti įmokas antros pakopos pensijų fonduose yra ydingas, nes kelia nepasitikėjimą ilgalaikių reformų tęstinumu ir nuoseklumu bei diskriminuoja skirtingas gyventojų kartas. N. Udrėnas tvirtina, jog sumažinus į privačius fondus pervedamas sumas, jų valdytojai prarastų galimybę palankiomis sąlygomis įsigyti dabar atpigusių vertybinių popierių, todėl ilgalaikis nuostolis ateities kartoms būtų keleriopai didesnis.

„Sodros“ ar net Seimo nuosavybe laikyti į pensijų fondus pervedamus pinigus yra itin ydingas mąstymas. Net jei ir atmesime politikams niekaip nesuprantamą principą, kad Valstybė tai esame mes - piliečiai, o visi Valstybės pinigai yra mūsų sumokami mokesčiai, visų pirma reikia įsigilinti, kas iš esmės yra įmokos į pensijų fondus. II pakopos pensijų kaupimo sutartis sudarę asmenys savo valia atsisako dalies „Sodros“ pensijos ateityje. Kitaip tariant, jie išmaino tą dalį į šiuo metu kaupiamus pinigus. Ar už pinigus nusipirktą paslaugą galima laikyti valstybės nuosavybe? Juolab, kad pensijų fonduose sukauptus pinigus gali paveldėti ir kaupiančiojo asmens vaikai, jei taip nutiks, jog pensijos nebus sulaukta. Tokia situacija rodo, kad Valstybėje yra ne finansinė, o pagarbos savo piliečiams ir mąstymo krizė.

Nerimą kelia ir politikų siekis kontroliuoti investavimo galimybes. Vienas iš Seime nuskambėjusių argumentų, dėl ko verta uždaryti, nusavinti ar bent jau mažinti pervedimus į pensijų fondus – neva šiuo metu yra nenaudinga investicinė aplinka ir tikėtina, kad fondai nesulauks teigiamos grąžos, todėl įstatymais numatytus įmokų pervedimus į pensijų fondus reiktų apriboti.

Viešai teigdami ar sprendžiančiuose Seimo komitetuose pareikšdami, kad dabar verta nusavinti įmokas dėl neva blogo laiko investuoti, politikai iš esmės yra neteisūs ir kartu parodo savo ekonominį neišprusimą.

Jau nekalbant apie tokio sprendimo teisinę argumentaciją, periodinio investavimo stabdymas per ekonominio nuosmukio laikotarpį iš esmės prieštarauja investavimo logikai ir teorijai. Tai yra dažniausia neprofesionalių investuotojų klaida. Būtent periodiškai investuojant nuosmukio metu į atpigusias akcijas išlyginamas tas kritimas, kuris būna patiriamas, kuomet nuosmukis užklumpa staiga. Tai yra ekonominiai dėsniai, kurių nepaneigsi.

Tokie politikų pasisakymai iš esmės parodo visišką neišmanymą ir neišprusimą finansinio investavimo ir pensijų fondų veiklos srityse.

Vyriausybė sistemingai kompromituoja save ir pensijų reformą per se. Kaip žmonės gali pasitikėti pensijų fondais, kuomet jie jau trečią kartą karpomi praktiškai beveik tos pačios vyriausybės, kuri šiuos fondus ir įkūrė. Pozicija karpo, opozicija siekia uždaryti ir panaikinti.

Ar kas gali dabar ryžtis ir pasakyti - nebijokite, pensijų fondų pervedimų nebenacionalizuosime, jau dabar tai tikrai daugiau mažinimų netūrėtų būti, o visus praradimus jums kompensuosime. Kiek žmonių iš 1,1 mln. pensijų fondų dalyvių dabar patikėtų tokiais pažadais? Padaryta žala jau sunkiai išmatuojama finansiniais rodikliais, tačiau blogiausia, jog prarastas žmonių pasitikėjimas, laužomi jų likimai ir griaunama pensijų sistema.

Koalicijos partneriai liberalai nelabai turi kuo džiaugtis, nes nieko nelaimėjo. Laimėjimas būtų buvęs principingai išlaikyti esamas 2 proc. įmokas ar bent jau suderinti kompensavimo modelį.

Pensijų mažinimo ir nusavinimo klausimas taip pat kelia abejonių ir dėl tokių veiksmų konstitucingumo. Kaip Seime teigė patyręs teisininkas ir Seimo narys Raimondas Šukys, kviesdamas įstatymo projektą pateikti svarstyti ir Teisės ir teisėtvarkos komitetui, tai tik laiko klausimas, kuomet pervedimus į privačius pensijų fondus nusavinantis įstatymas bus svarstomas Konstituciniame Teisme. Beje, į Konstitucinį Teismą jau yra kreipęsi apie 10 administracinių teismų, nagrinėjančių pensijas kaupiančių žmonių ieškinius dėl įmokų sumažinimo teisėtumo. Pirmieji kreipimaisi užregistruoti dar 2009 m. vasarą. Kuo greičiau Konstitucinis Teismas imsis šių bylų, tuo greičiau išsispręs teisinis pensijų fondų įmokų mažinimo klausimas ir bus nuramintos aistros. Manau, jog šiuo atveju Prezidentės D. Grybauskaitės išsakyta nuomone paskatintų į Konstitucinį Teismą dėl pensijų fondų išmokų kreiptis įgaliotus asmenis ir institucijas, kurios šiuo metu delsia tai padaryti.

Pensijų reformos klausimą reikia išspręsti kuo greičiau, nes žalą dėl tokių Valstybės veiksmų patirs 1,1 mln. žmonių, kaupiančių pensijas privačiuose fonduose. Beje, Lietuvoje iš viso yra 1,3 mln. dirbančiųjų asmenų, tad šiuo atveju nukentės daugiau nei 80 proc. pensijas kaupiančių žmonių.

Fonduose pensijas kaupiantiems asmenims argumentas, kad tai yra neva „laikinas“ sumažinimas, nebesukelia jokio pasitikėjimo, nes jo paprasčiausiai nebeliko. „Laikini“ sumažinimai nuo 5,5 proc. iki 3 proc., o vėliau iki 2 proc. jau buvo vykdyti. Nenuostabu, kad Lietuvos Respublikos Seimu ir Vyriausybe žmonės pasitiki mažiausiai - kaip galima pasitikėti institucijomis, kurios nesilaiko savo pažadų?

Esu įsitikinęs, kad šis įmokų nusavinimas nėra laikinas, nes nėra logiškų argumentų tokio sprendimo priėmimui.

Pagrindinė privačių pensijų fondų ir jų valdytojų misija - rūpintis Lietuvos piliečiais ir dėti visas pastangas, kad bendroji pensija, kurią sudaro „Sodros“ ir pensijų fondų išmokėjimai, būtų kuo didesnė ir užtikrintų orią senatvę. Aiškumo į dabartinę situaciją įvestų tiksliai nustatytas ir nuo politikų nepriklausantis, tvarus šaltinis įmokoms į pensijų fondus.

Pensijų fondai nėra alternatyva ar priešprieša „Sodros“ pensijai - tai viena iš Lietuvos pensijų sistemos sudedamųjų dalių. Pensijų fondų dalyviai yra ir jauni dirbantys žmonės, ir asmenys, kuriems iki pensijos liko keli metai ar mėnesiai. Pensijų fondams lygiai tiek pat rūpi, kad valstybė atrastų galimybių dabartinių pensijų ir įmokų į pensijų fondus atstatymui į pradinį pažadėtą lygį.

Seimo nariai bando supriešinti dvi kartas, pensijų fondų ir pensijų atstatymo klausimą visuomenei pateikdami tokiu būdu, jog vienoje barikadų pusėje neva atsiranda dabartiniai pensininkai, o kitoje - dirbantieji. Tokiame kontekste labai patogu populistiškai manipuliuoti visuomenės nuomone ir priimti sprendimus - orientuotus į aktyviausių rinkėjų balsus. Visa tai panašu į priešrinkiminės kampanijos reveransus, kurių vienintelis tikslas - išsaugoti kėdes Seime po naujų rinkimų.

Dabartinės pensijų reformos priešininkai operuoja klaidingais duomenimis, teigdami, kad pensijų fondai praranda pinigus. Reali situacija tokia, jog gruodžio 2 d. duomenimis iš „Sodros“ į fondus pervesta 3,956 mlrd. Lt, o pačiuose fonduose buvo 4,009 mlrd. Lt, dar 55 mln. Lt išmokėti 15,5 tūkst. į pensiją išėjusiems fondų dalyviams arba jų artimiesiems. Vadinasi, pensijų kaupimo sistema ne tik save išlaiko, bet ir uždirba pinigus.

Sumažinus įmokas į privačius fondus nuo 5,5 proc. iki 2 proc. per metus dirbantys žmonės neteko virš 650 mln. Lt, o per 2009-2011 m. laikotarpį - daugiau nei 1,5 mlrd. Lt. Dabar sumažinus dar 0,5 proc. pensijas kaupiantys asmenys kasmet neteks papildomai po 100 mln. Lt.

Jei skaičiuosime, kad ši suma jau nepateko į pensijų fondus ir pensija nuo jos nebebus kaupiama, tuomet 30 metų perspektyvoje dirbantiems žmonėms padarytas nuostolis išauga iki 11,35 mlrd. Lt., atsižvelgiant į vidutinę privačių pensijų fondų investavimo grąžos statistiką visame pasaulyje (per paskutinį dešimtmetį prieaugis buvo apie 7 proc.).

Beje, Seimo nariai kaip pensijų fondų įmokų mažinimo pavyzdį pateikė Estiją, tačiau pamiršo paminėti, jog estai, priimdami pensijų pervedimo sumažinimo sprendimus, kartu pateikė ir detalų pensijų kompensavimo ir atstatymo planą. Kokiu principu bus atstatomi ir kompensuojami pensijų fondų „karpymai“ Lietuvoje - neaišku iki šiol.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją