Tarptautinės kompanijos „IDS Borjomi Beverages Co. N.V.“ („Borjomi“) Gruzijos padalinio generalinio direktoriaus Zazos Kikvadzės pasirašytą laišką gavusi Prezidentūra DELFI patvirtino, kad susipažino su gruzinų teiginiais, tačiau niekuo jiems negalėjo padėti: Lietuvoje ničniekas, net už teisėjų paskyrimą atsakinga prezidentė D. Grybauskaitė negali kištis į teismų veiklą, o tuo labiau – nurodyti, kokį sprendimą priimti.
Tuo tarpu anksčiau „Borjomi“ platinusios bankrutuojančios Vilniaus bendrovės „Accuratus“, su kuria gruzinai bylinėjasi lig šiol, buvęs vadovas ir vienas pagrindinių akcininkų Audrius Jurgulis įsitikinęs, kad kreipdamiesi į šalies vadovę gruzinai siekia paveikti nepriklausomus Lietuvos teismus.
„IDS Borjomi Beverages Co. N.V. suprasdami, kad yra neteisūs ir, greičiausiai, nepasitikėdami savo teisine pozicija byloje, siekia teismą paveikti per spaudą ir aukščiausius Lietuvos pareigūnus“, – pareiškė verslininkas.
Prašo leisti Lietuvoje išieškoti apie 10 mln. Lt
Istorija, dėl kurios „Borjomi“ vadovai pasiskundė D. Grybauskaitei, prasidėjo dar prieš kelerius metus. Gruzinai Baltijos šalyse mineralinį vandenį „Borjomi“ oficialiai buvo leidę platinti bendrovei „Accuratus“, su kuria vėliau vienašališkai nutraukė sudarytą sutartį ir Lietuvoje įsteigė „IDS Borjomi Europe“.
Gruzinai teigia, kad patyrė nuostolių dėl „Accuratus“ veiklos, todėl paprašė juos atlyginti, o kai ginčo nepavyko išspręsti taikiai, kreipėsi į Gruzijos Respublikos Akhaltsikhe apygardos teismą. Praėjusių metų kovo 26-ąją teismas iš dalies patenkino „Borjomi“ ieškinį, kuriuo iš Vilniaus bendrovės priteisė daugiau kaip 1,3 mln. JAV dolerių ir beveik 2 mln. eurų skolą (iš jų – net dėl 500 tūkst. eurų dėl „Borjomi“ prekės ženklo įvaizdžio sugadinimo ir žalos gerai bendrovės reputacijai).
Šis teismo sprendimas įsiteisėjo – nė viena proceso šalis jo neskundė, todėl netrukus „Borjomi“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydami pripažinti Gruzijoje įsiteisėjusį teismo sprendimą.
Lygiai po pusės metų prašymą išnagrinėjusi trijų teisėjų kolegija nusprendė kol kas jo nepatenkinti – bylą dėl Gruzijos teismo sprendimo pripažinimo Lietuvoje sustabdė.
Teismas nurodė, kad Lietuva ir Gruzija nėra sudariusios sutarties dėl teisinių santykių civilinėse bylose, nėra teisinio instrumento, kuris sudarytų sąlygas išvengti paralelių teismo procesų skirtingose valstybėse, kuriuose būtų nagrinėjami sutampantys ar iš dalies sutampantys klausimai. Kadangi Vilniaus apygardos teisme taip pat yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje irgi yra sprendžiamas tarp „Borjomi“ ir „Accuratus“ sudarytos sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas, buvo nustatytas tiesioginis prejudicinis ryšys.
Be to, teismas rėmėsi Civilinio proceso kodekso (CPK) normomis, kuriose numatyta, kad užsienio teismo sprendimą atsisakoma pripažinti, jeigu jis prieštarauja viešąjai tvarkai – tik tuomet, kai savo sprendimą paskelbs Vilniaus apygardos teismas, esą paaiškės, ar Lietuvoje prašomas pripažinti Gruzijos teismo sprendimas neprieštarauja CPK normoms.
Piktinosi, kad teismai parodė nepagarbą Gruzijai
„Borjomi“ Gruzijos padalinio generaliniam direktoriui Z. Kikvadzei toks teismo sprendimas sukėlė abejonių dėl teisėjų „sąžiningumo, nešališkumo bei atlikto darbo kruopštumo užsienio valstybės juridinio asmens atžvilgiu“, todėl bendrovei atstovaujantys Lietuvos advokatai sprendimą apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Tačiau nesėkmingai – ir šis teismas mano, kad byla dėl Gruzijos teismo sprendimo pripažinimo Lietuvoje turi būti sustabdyta.
„Šie sprendimai mus nemaloniai nustebino, kadangi iki tol Lietuvos teismai formavo kitokią praktiką dėl užsienio teismų priimtų sprendimų pripažinimo“, – DELFI teigė Z. Kikvadzė, kuris laiške prezidentei taip pat pažymėjo, kad esą nėra teisinio pagrindo stabdyti Gruzijos teismo sprendimo pripažinimo procedūras dėl Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos.
„Susidaro absurdiška ir teisės požiūriu netoleruotina situacija, kai Lietuvos teismas iš naujo nustatinėja aplinkybes, kurias jau yra nustatęs Gruzijos teismas įsiteisėjusiu sprendimu, – rašoma prezidentei adresuotame Z. Kikvadzės laiške. – Tokiais Lietuvos Respublikos teismų veiksmais, akivaizdžiai parodoma nepagarba Gruzijos Respublikai ir jos teismams, kvestionuojama Gruzijos teismų kompetencija teisingai išspręsti civilinius privačių asmenų ginčus. Iš Lietuvos Respublikos teismų priimamų sprendimų galima spręsti, jog Gruzijos Respublikos teismų sprendimai Lietuvoje neturi jokios teisinės reikšmės. Tokia situacija sukelia didelį teisinį neaiškumą ir neapibrėžtumą, neskatina ekonominio bendradarbiavimo, investicijų pritraukimo“.
Tiesa, rimtų kaltinimų Lietuvos teismams pažėrę Gruzijos verslininkai laiške taip pat viliasi, kad teismų sprendimuose „faktinių aplinkybių konstatavimo klaidos yra padarytos dėl didelio teismų darbo krūvio ar kitų sąžiningą klydimą pateisinančių aplinkybių“.
Prezidentūra: Lietuvos ir Gruzijos santykiai yra puikūs
Prezidentūra teigia, kad negali kištis į teismų veiklą.
„Lietuvos ir Gruzijos santykiai, taip pat ir santykiai tarp mūsų šalies ir Gruzijos teismų yra puikūs, nuolat palaikomi ir plėtojami", - pažymėjo Prezidentūros atstovai.
„Norime pabrėžti, kad šalies ekonominio bendradarbiavimo ir užsienio šalių investicijų nepatrauklumui tikrai turi įtakos nepagarba pamatiniams demokratinės teisinės valstybės principams, todėl niekas neturi teisės kištis į teismų veiklą ar bandyti ją įtakoti“, – komentavo „IDS Borjomi Beverages Co. N.V.“ teiginius Prezidentūra.
Buvęs „Borjomi“ platintojas: Gruzijos teismo sprendimas – be motyvų
Tuo tarpu Lietuvos bendrovės „Accuratus“ vienas pagrindinių akcininkų A. Jurgulis įsitikinęs, kad kreipdamiesi į šalies vadovę gruzinai bando spausti Lietuvos teismus.
„Nors sprendimai, kuriais „Borjomi“ abejoja, priimti atitinkamai prieš metus ir pusę metų, jais gruzinai pradėjo abejoti tik dabar, prieš Vilniaus apygardos teismo posėdį, – pažymėjo bankrutuojančiai bendrovei vadovavęs A. Jurgulis. – „Borjomi“ visais įmanomais būdais siekia vilkinti šios bylos nagrinėjimą, buvo pareikštas prašymas dėl teisėjos nušalinimo, kuris buvo atmestas kaip visiškai nepagrįstas. Suprasdami, kad yra neteisūs ir, greičiausiai, nepasitikėdami savo teisine pozicija byloje siekia teismą paveikti per spaudą ir aukščiausius Lietuvos pareigūnus“.
Jis mano, kad distribucijos sutartį Gruzijos verslininkai nutraukė nepagrįstai, todėl Lietuvoje pareikštu ieškiniu prašoma pripažinti distribucijos sutarties nutraukimą neteisėtu ir iš „Borjomi“ priteisti beveik 9 mln. Lt.
„Jeigu Lietuvoje bus nustatyta, kad distribucijos sutartis buvo nutraukta nepagrįstai, tai reikš, kad gruzinai neturi teisės į jokių nuostolių atlyginimą, – sakė A. Jurgulis. – Priešingai – jie privalės atlyginti neteisėtu sutarties nutraukimu sukeltus nuostolius ir sumokėti kitas pinigines sumas“.
Verslininkas taip pat stebėjosi, kad Gruzijos teismo sprendimas yra „visai be motyvų“.
„Toks sprendimas pagal savo turinį neatitinka civilizuotoje teisinėje valstybėje priimamų teismų sprendimų – jame net nėra paaiškinta, dėl ko toks sprendimas yra priimtas, kodėl nėra vertinami „Accuratus“ argumentai ir pateikti įrodymai“, – sakė jis.
Bankroto administratorius atsisakė Lietuvos ambasados pasiūlytų advokatų paslaugų
A. Jurgulis tikino, kad nagrinėjant bylą Gruzijoje „Accuratus“ atstovavo Lietuvos ambasados Tbilisyje darbuotojų rekomenduoti advokatai, tačiau kai bendrovei buvo iškelta bankroto byla, visas funkcijas perėmė „Borjomi“ iniciatyva paskirtas bankroto administratorius. Dėl to esą buvo atsisakyta ambasados darbuotojų pasiūlytų teisininkų, o itin sudėtinga byla buvo išnagrinėta per mėnesį.
„Administratoriui raštu maždaug tris kartus teikiau prašymus apskųsti Gruzijos teismo sprendimą, siūliau tai padaryti savo lėšomis, tačiau jis mano prašymus ignoravo ir sprendimo neapskundė, taigi, Gruzijoje nagrinėjamoje byloje ieškovu buvo gruzinai, o atsakovo vadovu buvo tų pačių gruzinų iniciatyva paskirtas administratorius, kuris ir priėmė sprendimą neskųsti įmonei nepalankaus sprendimo“, – pažymėjo verslininkas.
Jo teigimu, jeigu Vilniaus apygardos teismas patenkins bankrutuojančios bendrovės ieškinį dėl beveik 9 mln. Lt žalos atlyginimo, bus sudaryta galimybė įmonei atsiskaityti su kreditoriais ir atnaujinti veiklą. „Jeigu jį atmes – įmonė bus likviduota dėl bankroto“, – pažymėjo A. Jurgulis.
